AHA / BHA rūgštys: kiekvieno odai

2020 m. gruodžio 6 d., sekmadienis


Man pačiai žodis
rūgštis kažkodėl pirmiausiai asocijuojasi su sieros rūgštimi. Bet ir apskritai daugeliui šis žodis kelia neigiamas reakcijas – tai kažkas, ko reikėtų saugotis ir vengti. Tik ne kosmetikoje! Rūgštys yra nuostabus ingredientas, naudingas sausai, riebiai, brandžiai, aknės kamuojamai ir kokiai tik sugalvosi odai, mat turi galybę paskirčių ir veikimo būdų. Tiesa, kosmetikoje rūgštis būtų galima išskirstyti į dvi kategorijas : pirmiausiai turime įprastus ingredientus, randamus ir mūsų pačių odoje, kurie vadinasi rūgštimis dėl to, nes tiesiog turi žemą pH – pavyzdžiui, hialurono rūgštis, askorbo rūgštis (vitaminas C). Tačiau šalia to taip pat yra ir rūgštys, kurias būtų galima pavadinti šveičiamosiomis / valomosiomis / eksfolijuojančiomis, ir kurios veikia odos paviršių – būtent šias aptariu šiame įraše. Tiesa, yra ir dar keletas rūgščių, kurių tarsi neišeina patalpinti nei į vieną kategoriją (tarkime, azelaino rūgštis (azelaic acid)), tačiau jas aptarsiu kada nors vėliau. 



AHA rūgštys (alpha hydroxy acids)

Tai glikolio (glycolic), pieno (lactic), citrinų (citric), obuolių (malic), vyno (tartaric) ir migdolų (mandelic) rūgštys.


Jos yra tirpios vandenyje ir veikia viršutinį odos sluoksnį, t. y. pirmiausiai – šalina negyvas odos ląsteles. Jei veido oda yra nešveičiama, negyvų ląstelių sankaupa gali pradėti kimšti poras, taip pat dėl to oda ima atrodyti papilkėjusi, praranda spindesį ir glotnumą. AHA rūgštys taip pat padeda reguliuoti sebumo (riebalų) išsiskyrimą, prisideda prie geresnio drėgmės sulaikymo odoje (taigi, ją drėkina), stimuliuoja kolageno gamybą. Galiausiai, kadangi yra šveičiamas odos paviršius, tai reiškia, kad ilgainiui mažinama odos pigmentacija (dėmės po saulės ar spuogų), oda yra skaistinama ir skatinama jos regeneracija (jei oda pažeista ar brandi). Kaip ir sakiau, rūgštys daro įspūdingai daug ir gali padėti realiai su bet kokia problema, nuo dehidratacijos ir papilkėjimo iki aknės ar senėjimo. Šios rūgštys yra švelnesnės nei BHA, tad jei dar nesate su rūgštimis turėję reikalų, pradėkite būtent nuo šių.


  • Pačios populiariausios rūgštys – mano paryškintosios glikolio ir pieno, mat jos yra efektyviausios. Glikolio rūgštis, gaunama iš cukranendrių, yra pati veiksmingiausia. Ji skatina odos regeneraciją ir kolageno gamybą, tad puikiai tiks brandžiai, riebiai ar nuo aknės gyjančiai odai. Kadangi yra efektyviausia, geriausiai veiks ir pigmentacijos problemas. Kita vertus, tai taip pat reiškia didžiausią tikimybę, kad oda sureaguos neigiamai.
  • Pieno rūgštis yra kur kas švelnesnė ir labiau tinkama jautriai/sausai/dehidratuotai/rožinės kamuojamai odai. Ši rūgštis atlieka lygiai tas pačias funkcijas kaip ir glikolio, tačiau jos efektas kiek silpnesnis ir švelnesnis, būtent dėl to ir draugaus geriau su odos tipais/būklėmis, kuriuos išvardinau pradžioje.
  • Asmeniškai, neprisimenu, kada kur regėjau obuolių ir vyno rūgštis, bet nors jos nėra tokios populiarios, kai kur sutikti galima – tiesa, labiau mažesnėmis koncentracijomis ir vis tiek įdėtas kaip daugiau pagalbines rūgštis glikolio ar pieno rūgščiai. 
  • Citrinų rūgšties pH yra per žemas, kad būtų kuriami produktai vien jos pagrindu. Tačiau neretai šią rūgštį galima sutikti ingredientų sąrašo gale, mat ji dedama siekiant sureguliuoti produkto pH, kaip konservantas arba kaip papildoma rūgštis. Jeigu ji nėra minima produkto aprašyme, greičiausiai ir atlieka būtent pH/konservanto funkciją.
  • Na, o migdolų rūgštis dabar įgauna populiarumą, mat yra pati švelniausia ir tinkamiausia jautriai odai. Kartu ji veikia antibakteriškai ir taip pat padeda kontroliuoti sebumo išsiskyrimą, tad vis gausėja tyrimų, kad ji galbūt net geresnis pasirinkimas riebiai ar turinčiai aknę odai nei glikolio rūgštis. Žodžiu, tai idealus pasirinkimas turintiems labai jautrią odą arba itin bijantiems pradėti naudoti rūgštis, taip pat rekomenduotina riebiai odai – pati migdolų rūgšties nesu bandžiusi, tačiau ieškodama informacijos rimtai susidomėjau ir ketinu išbandyti, nes išties įdomu pažiūrėti, galbūt net suveiks geriau nei glikolio rūgštis.


BHA rūgštys (beta hydroxy acids)

Nors rašoma daugiskaita, išties tai tik viena rūgštis – salicilo, išgaunama iš aspirino (todėl jos nenaudokite, jei esate alergiški aspirinui). Kadangi ji yra tirpi riebaluose, tai reiškia, kad gali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius, ir todėl ši rūgštis paprastai reikalinga tik riebiai, aknės kamuojamai ar linkusiai kimštis odai.

Salicilo rūgštis taip pat skatina odos ląstelių atsinaujinimą, atkemša jau užsikišusias poras ir apsaugo nuo tolesnio jų užsikimšimo, be to, mažina riebalų išsiskyrimą. Galiausiai, BHA rūgštis pasižymi priešuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu, tad vėlgi – padeda kovoti su akne.

BHA, priešingai nei AHA, neturi odą drėkinančių savybių. Tai kaip tik yra kiek sausinantis ingredientas, todėl jausti papildomą drėkinančių priemonių poreikį yra labai natūralu.




Ką reikia žinoti naudojant rūgštis?


Jautrumas saulei. Egzistuoja populiarus mitas, kad rūgštis reikia naudoti tik vakare, nes aplikavus produktą oda pasidaro jautri saulei. Tačiau tiesa ta, kad oda pasidaro jautri ne vien tam momentui – ji bus jautri tiek pat tiek ką tik aplikavus, tiek ryte po miego. Nustojus naudoti glikolio rūgštį, saulei jautri oda išlieka dar bent savaitę – taigi, šiaip ar taip, naudojant rūgštis bet kuriuo metu, dieną SPF reikia (nors aš vis vien siūlyčiau naudoti vakare vien dėl principo dieną = apsaugok, vakare = rūpinkis).


Tiesa, tokį efektą iššaukia tik AHA rūgštys – salicilo rūgštis, priešingai, netgi gali šiek tiek papildomai saugoti nuo saulės spindulių. Ir paskutinis dalykas – dėl jautrumo saulei yra konkrečiai gerai ištirta yra tik glikolio rūgštis, tačiau turint omenyje, kokios AHA rūgštys yra tarpusavyje panašios, tikėtina, kad ir kitos elgsis panašiai jautrumo saulei klausimu.


Kas per daug, tas nesveika. Pradėkite odą pratinti prie rūgščių pamažu. Didelės koncentracijos, per dažnas naudojimas gali iššaukti odos jautrumą, pažeisti jos barjerą, netgi sukelti į nudegimus panašią situaciją. Atsistatyti į normalią būklę odai gali užtrukti savaites. Taigi, pradėkite nuo švelnių rūgščių, nedidelių koncentracijų (tarkime, 5%) – nuo toniko, dulksnos ar prausiklio. Vėliau pereikite prie kaukės, kremo ar serumo ir didesnių koncentracijų, jei matote poreikį stipresnėms priemonėms.


Jei oda jautri, sausa, iš pradžių užteks karto savaitėje, jei riebi – poros, tačiau vėliau rekomenduotina vis tiek neviršyti 3-4 kartų savaitėje. Jei norite įtraukti į rutiną naują produktą, siūlyčiau ankstesnį būti panaudojus bent porą savaičių, geriausia – mėnesį. Taip įsitikinsite, kad pirmas produktas tikrai veikė, o jei ištiks neigiama reakcija – kad ji ištiko būtent nuo naujos priemonės. Na, o jei po kurio laiko naudojant rūgštis prasideda deginimas (ne įprastas rūgštims dilgčiojimas, dėl kurio jaudintis nereikėtų), tuomet sustokite ir kurį laiką nieko nenaudokite, nes tai reikš, kad buvo perspausta.

Rašyti komentarą

© vinilina