Ką iš tikro daro veido kremas ir kam reikalingi serumai

2021 m. vasario 13 d., šeštadienis



Kai pradėjau rimčiau domėtis veido priežiūra ir jos priemonėmis, man vis kildavo vienas esminis klausimas – ar man to reikia? Priemonių ir ingredientų yra praktiškai begalės, tai kaip suprasti ir atsirinkti, ką reikėtų įtraukti į savo rutiną? Ar mano jau tokio amžiaus / tokios būklės oda, kad reikėtų pradėti naudoti vieną ar kitą dalyką? O visko lyg ir irgi nenaudosi...

Taigi, nusprendžiau pradėti nuo pačių pagrindų, nes net ir juos supa įvairūs mitai ir nesusipratimai. Prisimenu, kai buvau kur kas jaunesnė, viename forume perskaičiau moterėlės susirūpinimą jaunesnės merginos atžvilgiu, kad jai jokiu būdu dabar negalima naudoti serumo – gi tai labai stipri priemonė, oda pripras, ir ką naudosi, kai sueis 40?? Persigandusi pasižadėjau, kad jokių serumų pusę gyvenimo nenaudosiu, nes dar priedo odą ir susigadinsiu. Aišku, galiausiai išsiaiškinau, kad visa tai totali nesąmonė. Užtat, kaip ir sakiau – pradedu nuo pačių pagrindų. Kremai ir serumai.

Tai kam gi išties reikalingas veido kremas? Iš esmės, vienintelei ir tik vienintelei funkcijai – padėti odai atstatyti ir išlaikyti drėgmę, t. y. nedehidratuoti. Be abejo, nieko naujo, kad vanduo yra esminė mūsų egzistavimo sąlyga, tad lygiai taip pat jis svarbus ir odai, kad ši būtų sveika, minkšta ir jaunatviška. Tačiau oda dehidratuoja nebūtinai tuomet, kai sumažėja vien vandens – gali sumažėti ir jį tarsi kempinės odoje gebančių sulaikyti medžiagų. Na, o išlaikyti drėgmę odai gali būti sunku dėl daugelio priežasčių: amžiaus, ligų, prastos dietos, streso, kamuojančio sausumo etc. Žinoma, kadangi sausai odai sunku išlaikyti drėgmę, iš to kylanti kita veido kremo funkcija yra padėti sausai odai normalizuotis/palaikyti normalią odos barjero būklę. Taigi, ne tik drėkinti, bet ir maitinti – turint sveiką odos barjerą, su drėgme kyla daug mažiau problemų.

Viską geriau suprasti padės išsiaiškinant, kuo skiriasi sausa ir dehidratuota oda. Sausa oda yra įgimtas odos tipas. Tačiau odos tipai skirstomi ne pagal tai, ar odai trūksta drėgmės, o pagal tai, ar jai trūksta riebalų. Mat kiekvieno odos viršutinį sluoksnį, epidermį, arba tai, ką galima vadinti išoriniu odos barjeru, sudaro gerieji įvairių tipų riebalai lipidai. Šiuos gamina antras po epidermiu esantis sluoksnis. Jeigu riebalų pagaminama per daug, tuomet turime riebią odą, jeigu yra riebalų trūkumas, tuomet oda sausa. Tuo tarpu dehidratacija yra laikina odos būklė, kai oda netenka drėgmės, ir kurią galima atstatyti. Taigi, trumpai susumavus:

  • Realiai oda apsirūpina vandeniu pati ir be kremų – mūsų išgeriamas vanduo iš organizmo pernešamas į paviršinį odos sluoksnį. Tačiau tame sluoksnyje turi būti medžiagų, kurios tarsi kempinės gebėtų pritraukti vandenį. Pavyzdžiui, viena žinomiausių medžiagų, kurias natūraliai turi oda, yra hialurono rūgštis. Su amžiumi šių medžiagų mažėja, taip pat, kaip minėjau, jų gali natūraliai sumažėti dėl įvairių kitų faktorių. 
  • Vanduo yra toks daiktas, kuris garuoja, tad garuoja ir iš odos. Mūsų natūralus lipidinis sluoksnis turėtų drėgmę odoje tarsi sulaikyti ir, jei viskas gerai, sulaiko. Tačiau, kaip rašiau prieš tai, sausos odos lipidinis barjeras yra netvirtas. Lygiai taip pat kartais, tarkime, dėl temperatūrų pokyčių, vietomis gali susilpnėti ir riebios odos barjeras – atsiranda tam tikri jo, pavadinkime, „plyšiai“, pro kuriuos ne tik garuoja vanduo, tačiau odą ima lengviau veikti bakterijos, kurios gali sukelti uždegimus/provokuoti bėrimus, etc.

Vadinasi, dehidratuoti gali ne tik sausa, bet ir riebi oda. Tiesa, dėl natūralaus lipidų trūkumo sausa dehidratuoja lengviau, tačiau dėl aršių prausiklių, oro, streso, mitybos tai lengvai gali ištikti ir riebesnę. 


Kas sudaro veido kremą?

Pagal tai nubrėžiama ir man asmeniškai visuomet buvusi mistinė skirtis tarp maitinamųjų ir drėkinamųjų kremų: o tai kurio man reikia?? Kuo tai skiriasi?? Trumpai apibendrinant, maitinamieji kremai labiau padės lipidiniui barjerui, o drėkinamieji – su dehidratacija. Tiesa, viskas nėra vien juoda ar balta – net ir labiausiai maitinantis kremas turės vieną pagrindinį ar du drėkinančius ingredientus, o drėkinančiuose vis vien bus tam tikrų medžiagų, kurios veiks lipidinį barjerą. Tad ši skirtis yra labiau apie tai, kokio tipo ingredientai dominuoja. 

Nors iš esmės yra trys tipai ingredientų, pirmiausiai kreme rasite elementarų vandenį, kurį įprastai pamatysite kaip pirmą sudėties ingredientą. Kremai ne tik užtikrina patį vandens pritraukimą ir sulaikymą, tačiau tiesiogine to žodžio prasme atneša odai vandens, kad kiti ingredientai jau iškart turėtų ką veikti jį sulaikydami (be to, vanduo reikalingas kaip tirpiklis kitiems ingredientams).

Toliau yra maitinantys ingredientai, kuriuos galima išskirti į dvi kategorijas:

Sudarantys plėvelę (angl. occlusives). Tai juos ir apibūdina – jie tiesiogine to žodžio prasme sudaro ant veido plėvelę, kuri neleidžia drėgmei iš odos pasprukti, ir taip pat apsaugo odą nuo išorės negandų, tokių kaip temperatūros pokyčiai ar vėjas. Ypatingai toks barjeras yra gerai sausai odai arba žiemos metu – fizinis barjeras tarp odos ir aplinkos žiemą (ar sausėjančiai odai) yra nuostabu. Riebiai odai tai gali ne itin patikti (man asmeniškai nepatinka), nes po plėvele oda dar greičiau riebaluojasi, be to, tai gali išprovokuoti bėrimus. Svarbu pabrėžti, kad nors plėvelę kuriantys ingredientai nesusigeria į odą, jų sudaroma plėvelė vis tiek leidžia odai kvėpuoti. Viskas yra gerai, po plėvele oda tikrai nedūsta, ir plėvelė atitinkamams odoms tipams gali tikrai labai pagelbėti.
  • iš naftos išgaunami ingredientai, tokie kaip mineralinis aliejus (mineral oil), parafinas (paraffin, petrolatum) ar pan.
  • silikonai: bet kas, kas baigiasi -cone, -cane arba -xane (dimethicone, undecane, cyclopentasiloxane)
  • vaškas: bičių vaškas (beeswax / cera alba), lanolinas (lanolin), karnaubos vaškas (carnauba wax) ir kt.

Emolientai. Odos barjerą galima įsivaizduoti kaip ląstelių plytų sieną – minėtieji riebalai, lipidai, yra šias plytas suklijuojantis cementas. Emolientai elgiasi lygiai taip pat. Be to, kai kurie jų kosmetikoje yra tokie patys, kaip mūsų odoje turimos lipidų rūšys (pavyzdžiui, keramidai). Tiesa, dauguma turi ir ypatybę sudaryti plėvelę – dalis įsigeria, dalis lieka odos paviršiuje. Pavyzdžiui, galima prisiminti jausmą tepant ant odos natūralius aliejus/sviestus – sakyčiau, jų kuriame plėvelė ir yra stipriausia, o visa kita gana gerai draugauja su riebesne oda.
  • natūralūs aliejai: kuo sunkesni (tarkime, argano, alyvuogių), tuo, be abejo, ir plėvelė liks didesnė;
  • sviestai: paprastai tai būna kakavos (cacao butter) ir sviestmedžio (shea butter)
  • riebieji alkoholiai: cetyl / stearyl / cetearyl / behenyl / lauryl / oleyl alcohol
  • medžiagos, kurių pavadinimų junginiuose yra žodžiai myristate, stearate ar palmitate
  • kaprilo/kaprio trigliceridai (caprylic/capric triglycerides)
  • propileno glikolis (propylene glycol / propanediol)
  • keramidai (ceramide)
  • vitaminas E (tocopherol / tocopheryl acetate)
  • lecitinas (lecithin)
  • riebiosios rūgštys (stearic acid)

Humektantai arba drėkikliai. Iš esmės tai yra ingredientai, kurie geba pritraukti vandenį iš gilesnių odos sluoksnių. Kaip ir su emolientais, taip ir daugumą šių medžiagų jau galima rasti odoje, tai natūralūs jos komponentai. Kai jų sumažėja, kosmetikos pagalba tarsi atkeliauja papildymas. Kai kurie drėkikliai elgiasi ir kaip emolientai (ar emolientai kaip drėkikliai): tai medus, vitaminas E, propileno glikolis, lecitinas.
  • glicerinas (glycerin)
  • hialurono rūgštis (hyaluronic acid / sodium hyaluronate)
  • alijošius (aloe barbadensis leaf extract / aloe vera)
  • AHA rūgštys (lactic acid, glycolic acid, mandelic acid)
  • šlapalas (urea)
  • natrio PCA (sodium PCA)
  • medus (honey / mel)
  • pentileno, butileno ir propileno glikoliai (pentylene glycol, butylene glycol, propylene glycol / propanediol)
  • pantenolis (panthenol)
  • alantoinas (allantoin)
  • sorbitolis (sorbitol)
  • vitaminas E (tocopherol / tocopheryl acetate)
  • lecitinas (lecithin)

Plėvelę sudarančių ingredientų, emolientų ir drėkiklių yra ir daugiau, čia tikrai nėra išvardinti visi – tačiau pasistengiau įvardinti pasitaikančius dažniausiai.


Tai kokį kremą rinktis? Realiai vien matinančio ar vien drėkinančio kremo net ir nebus – net kaip maitinančiame apibūdintame kreme paprastai bus glicerinas, pats paprasčiausias ir populiariausias drėkiklis. Bet apskritai reikia stebėti savo odą – kito patarimo nėra. Jeigu ji sausa, labiau pravers atkreipti dėmesį į maitinimą, ieškoti ne tik emolientų, bet ir daugiau plėvelę kuriančių ingredientų (o drėkinimo dozę atnešti serumais). Jei oda riebi, aš asmeniškai ieškau daugiau emolientų turinčių kremų ir vengiu sudarančių plėvelę, be to, kreipiu dėmesį labiau į drėkinimą nei į maitinimą. Beje, jei riebi oda turi pakankamai riebalų, tai nereiškia, kad kremo nereikia – su veido kremu tvirtas odos barjeras ir palaikomas, o žiemos, šildymo metu ar dėl kitų priežasčių net ir riebi oda gali pradėti sausėti. Geriausias patarimas, ko gero, būtų patyrinėti dabar spintelėje stovintį kremą ir identifikuoti, iš ko jis susideda. Ar tekstūra/efektas tenkina? Kas jį lemia? Jei kremas per sunkus/lengvas – ko ten yra ir ko trūksta? Ir t. t. Tikslas tikrai nėra perskaityti visą ingredientų sąrašą – tai nebūtina. Esmė yra indentifikuoti, kokie drėkikliai, emolientai ir plėvelę sudarančios medžiagos ten yra (ar nėra) ir ar dėl tokios sudėties kremas (ne)tenkina.


Jei oda vis vien sausa

Kodėl naudojant veido kremą oda vis vien gali būti sausa ir/ar dehidratavusi, ir kaip jai pagelbėti:
  • Per aršus prausiklis. Net geriausias kremas neišgelbės, su aršiu prausikliu oda bus nuolatos sausinama diena iš dienos, kai po prausimo, rodos, odą net tempia.
  • Išdžiuvusi oda prieš kremą. Tiesa ta, kad geriausiai kremas veiks tuomet, kai oda bus drėgna, t. y., ji jau turės vandens, kurį bus galima „užrakinti“. Pavyzdžiui, visą rutiną verta atlikti iškart po dušo neleidžiant odai iki galo nudžiūti – kaip tik, iki galo išdžiuvusi, ji greičiausiai jausis sausesnė ir vėlgi tarsi tempiama. Kitas geras dalykas – įvairios veido dulksnos, nuo terminio vandens iki drėkinančių tonikų. 
  • Eksfolijacija. Oda nuolatos atsinaujina, tad natūralu, kad ant paviršinio sluoksnio gali kauptis negyvos ląstelės, o jei yra jų sankaupa, ši neleidžia veikti kremui. Kartais vien šveitimo užtenka, kad oda atrodytų kaip naujai gimusi. Tiesa, visai nebūtina šveisti veido aršiomis granulėmis – šveičianti rūgštinė kaukė 1/2 kartus per savaitę ar švelnesnis rūgštinis tonikas – puikūs variantai.
  • Papildoma pagalba. Yra atvejų, kai kremo paprasčiausiai neužtenka. Visiškai normalu, kad reikia papildomų priemonių: drėkinančių/maitinančių serumų ir kaukių.
  • Vanduo! Vanduo nesutvarkys visų problemų, tačiau be abejonės, jį gerti svarbu ir nepakankamas išgertas vandens kiekis atsiliepia.


Kiti ingredientai ir kam reikalingi serumai

Išvardintos trys (na, su vandeniu – keturios) grupės ingredientų leis perskaityti nuo pusės iki 2/3 kremo sudėties. Kas dar ten slypi? 
  • Jokia kosmetika negalios ilgiau kelių dienų (maksimum – kelių savaičių) be konservantų
  • Užtikrinti malonią tekstūrą ir maišytis visiems ingredientams kartu formulėje leis įvairūs rišikliai, tirpikliai, emulsikliai, etc. – jų yra daug, ir visų pavadinimų mokytis tikrai nereikia.
  • Maloniai kvepės krėmas dėl kvapiklių: sudėtyje bus nurodytas bendras frangrance / parfum, taip pat išskirtos specifinės, galinčios sukelti alergiją medžiagos (limonene, linalol ir t. t.). Malonius kvapus suteikia ir eteriniai aliejai (ingrediento pabaiga paprastai būna peel oil).
  • Dažnai kremai papildomi antioksidantais (natūraliais ekstraktais, įvairiais vitaminais), kurie kovoja su ankstyvu senėjimu, saugo poras nuo užsikišimo ir daro dar krūvą kitų naudingų dalykų. 
  • Vadinamieji aktyvūs ingredientai, kurie paprastai ne tik savaime yra kažkuo naudingi odai, bet ir padeda spręsti įvairias problemas: tai minėti vitaminai (vit. C, niacinamidas, vit. A vediniai, tokie kaip retinolis), rūgštys (AHA, BHA, azelaino), probiotikai, peptidai, kofeinas, etc.

Žinant visą šitą informaciją, man rodos, kad esminė išvada plaukia tokia: pirminė kremo funkcija yra odą maitinti ir drėkinti – visos kitos (spręsti problemas, padėti kažkokiu klausimu) yra antrinės. Tai nereiškia, kad kremas negali padėti – be abejo, gali. Yra puikių kremų, kurie ne tik maitina ir drėkina, bet ir taip gerai kovoja su akne, šviesina pigmentines dėmes ar pan. Tačiau gali būti, kad kažkokiai problemai spręsti gali praversti serumas. Paprastai tai vandeninga, skysta, greitai susigerianti priemonė. Nors yra ir serumų, kurių sudėtyse yra aliejų/silikonų/etc, tai nėra gryni serumai pagal apibrėžimą, nes serumai kaip tokie yra kuriami tam, kad būtų greitai ir efektyviai odai perduodamas konkretus, dažniausiai didesnės koncentracijos ingredientas (ar keli). Tai padaryti ir leidžia skysta, be emolientų ir plėvelę sudarančių medžiagų sukurta konsistencija, mat kaip turbūt yra tekę pastebėti, kuo priemonė lengvesnė, tuo ji greičiau susigeria į odą. Dėl to joks odos tipas neapsunks, net jei naudosite ir kelis serumus – vadinamasis „serumavimas“ yra puiki ir dažnai pasiteisinanti praktika. Neretai didesnė aktyvaus ingrediento koncentracija + efektyvesnis jo pernešimas dėl skystos konsistencijos = iš esmės efektyviau veikiama konkreti problema. Taigi, apie serumus kaip tik galima pasakyti atvirkščiai nei apie veido kremus: pirminė serumo funkcija yra spręsti konkrečią problemą, o tik antrinė, ir nebūtinai esanti – maitinti/drėkinti (nebent, žinoma, kalbame apie drėkinamąjį serumą).

Dėl to, asmeniškai, spręsti įvairioms odos problemoms mėgstu naudoti serumus, o kremus – tik grynai pagal jų pirminę paskirtį, t. y. odos maitinimui ir drėkinimui. Tiesą sakant, tai leidžia ir sutaupyti: gerų bei malonios konsistencijos kremų yra ir pigesnių, o didesnes sumas galiu skirti efektyviam serumui. Žinoma, tai tikrai nėra vienintelis teisingas kelias, kaip sakiau, yra rinkoje ne vienas ir ne du gerai veikiantys kremai, kurie ne tik maitina/drėkina, bet ir daro kur kas daugiau. Labiau pasipasakoju apie asmeninę patirtį – man tai buvo ir tebėra pasiteisinęs metodas.

Esu tikra, kad ši tema dar nėra išsemta, tačiau pasistengiau aptarti esminius punktus – jei turite klausimų, patikslinimų ar prieštaravimų, mielai lauksiu komentarų. 

Rašyti komentarą

© vinilina