3 Dienos Varšuvoje

2018 m. vasario 25 d., sekmadienis


Į Varšuvą visada žvelgiau kaip į stotelę. Atrodo, ji čia pat, atrodo, miestas didelis, atrodo, buvau jau bent 3 kartus, jei ne daugiau. Bet visada prabėgomis, visada keliaujant kažkur kitur, stabtelint tik pernakvoti ir viskas. Pastaruoju metu internetuose mačiau tikrai daug susižavėjimo Varšuva, kelionių į ją bei gerų lankytinų vietų rekomendacijų, bet vis tiek kažkaip nesvarsčiau ten važiuoti. Tiesiog šiaip pakrypus rudeniop ėmiau sklaidyti kelionių puslapius, žiūrėti, gal reikėtų kažkur išvykti per draugo gimtadienį (pirminis ilgai suktas planas buvo į Klaipėdą). Ir ten žiūrinėjau, ir ten, turėjau porą variantų, bet išėjo kaip man išeina visada - ilgai planuoju, o tada staiga kažką pamatau ir apsisprendžiu padaryti per tris sekundes. Taip ir dera manyje tiek planuotojos, tiek spontaniška asmenybės pusės... Tai, žodžiu, netyčia užmačiau LuxExpress pasiūlymą į Varšuvą keliauti po 5 ir suplojau rankomis - viskas, važiuojam čia. Padėliojau šiek tiek maršrutą ir per valandą nupirkau visus bilietus. Tiesa, su LuxExpress keliavome tik atgal - į priekį skridome su WizzAir. Bilietai buvo tik po 10, skrydžio trukmė - valanda. Pagalvojau, kad nenoriu atvažiuoti visa išvargusi po 8 valandų kelionės autobusu - verčiau susimokėsiu šiek tiek papildomai ir nukeliausiu greitai.

Šįkart nuotraukų daug nebus. Varšuvoje sunku kažką fotografuoti. Vienintelė fotogeniška jos dalis - jaukus spalvotas senamiestis, o vaikštant visur kitur apima jausmas, kad paprasčiausiai vaikštai po nesibaigiantį Savanorių prospektą Vilniuje. Varšuvą stalinistinė epocha palietė kur kas, kur kas labiau nei mus, todėl po miestą vaikštinėti nelabai yra tikslo - vis vien nieko neišvysite, nebent, žinoma, domina totalitaristinė architektūra. Todėl Lenkijos sostinę mintyse pakrikštyjau velykinių margučių miestu - šis miestas turi užslėptų brangakmenių, tačiau jų reikia ieškoti ir mokėti surasti. Į nemažai Europos miestų galima važiuoti be plano, be išankstinio pasirengimo, o paprasčiausiai keliauti pamaklinėti ir pažiopsoti. Bet į Varšuvą be plano važiuoti absoliučiai nėra ko, nes į galerijas pakeliui atsitiktinai tikrai neatsitrenksite ir, kaip minėjau, kelio gale pamatysite nebent Krasnūchą. Kita vertus, mane margučių medžioklė tikrai sužavėjo, tad mielai grįžčiau į Varšuvą dar kartą vasarą!

Atvykę į oro uostą planavome išsikeisti šiek tiek zlotų, bet, dėkui Dievui, to nepadarėme. Vilniaus oro uoste už 100 būtumėme gavę apie 380 zlotų, Varšuvos oro uoste - 365, o štai pavažiavę iki autobusų stoties, netolimame banke gavome 410! Taigi, patarčiau valiutą keistis kur nors mieste, ten santykiai daug geresni. Užtat Varšuvos Šopeno oro uoste iškart nusipirkome viešojo transporto bilietus (galima atsiskaityti kortele). Priklauso, kiek dienų keliausite, tačiau mes 2,5 dienai praleisti nusipirkome 3 dienų bilietą (apie 9) ir apsimokėjo 100%. Varšuva - didelis miestas, ir net sukantis centre, kaip darėme mes, vaikštant pėsčiomis būtume tiek išvargę, tiek sugaišę marias papildomo laiko. Turėdami tokį bilietą taip pat galėjome naudotis visu Varšuvos viešuoju transportu - autobusais, metro, tramvajais. Daugiausiai naudojomės turbūt tramvajais, tačiau vieną dieną nemažai laiko praleidome ir metro. Daugiau apie VVT - oficialiame puslapyje. Beje, dedu jam pliusą - viskas tikrai aiškiai ir informatyviai paaiškinta.

Išskridome 9:30, dėl laiko skirtumo atskridome 9:40 - patogu, ar ne? Pirmoji užgaida, atvykus tokiu laiku, buvo pavalgyti. Varšuva - tikra šventės vieta mėgstantiems skaniai pavalgyti, nes kainos draugiškesnės nei Vilniuje, o nuo maisto pasirinkimo raibsta akys. Pirmadienio rytui buvau išrinkusi maisto paviljoną Hala Koszyki - turbūt nereikia aiškinti, kad šioje vietoje po vienu stogu gyvena daug maitinimo įstaigų. Patys pasirinkome Weranda Bistro dėl jaukaus interjero ir gero pusryčiu meniu. Užsisakėme blynelių su sezoniniais vaisiais (tąkart tai buvo bananai ir kriaušės), maskarponės sūriu ir klevų sirupu bei du cappuccino. Už viską sumokėjome 60 zlotų ir tai turbūt buvo mūsų brangiausias valgymas, tačiau o vaikeli, kaip buvo skanu - kartočiau tokius pusryčius kasdien, ir apskritai tai turbūt buvo geriausi valgyti blynai gyvenime. Rekomenduoju! Tačiau, žinoma, verta pasižvalgyti ir po kitus restoranus, nes maisto įvairovės netrūksta.


Šiek tiek kvailai padariau kelionę suplanavusi pirmadienį-trečiadienį. Pirmadieniais ne tik Lietuvoje, tačiau ir Lenkijoje dauguma kultūrinių įstaigų, deja, neveikia... Tačiau visgi atkapsčiau, ką būtų galima nuveikti, ir po pusryčių patraukėme į Neoninių iškabų muziejų. Pasirodo, XX a. Varšuva buvo gausiai nukabinėta neoniniais ženklais, tačiau atėjus Šaltojo karo periodui, juos buvo bandyta pašalinti. Visgi kažkiek senųjų ženklų išliko, ir dabar jie yra priglausti šiame muziejuje. Tiesa, ir šiais laikais, ir mes savo kelionės dienomis pastebėjome Varšuvoje visai nemažai neono - kur kas daugiau nei Vilniuje. Negali paneigti, tai savo žavesio miestui tikrai labai priduoda.

Pats muziejus nedidelis, bet turi savo vaibą - loftinės a la sandėlio patalpos pridavė tą underground jausmą, taip pat buvo padaryta juostinio laiko neono istorija ir, aišku, patys ženklai - visi savaip įdomūs, visi su istorija, visi saviti. Man patiko! Bilietai - po 12 zlotų, studentams 10. Beje, jei esate studentai, tai lengva kaip tokiems ir praeiti - niekas niekur Varšuvoje per daug nesigilino, kad pažymėjimai lietuviški, ar kad išvis norime parodyti tuos pažymėjimus. Students? Students. Ir viskas. Čekijoje irgi buvo panašiai, tai matyt, čia nuo Rytinės-Vakarinės Europos dalies priklauso, kiek galėsite naudotis studentiškomis privilegijomis...


14 val. atėjo laikas check-in'ui. Nuomavomės AirBNB (kaip gi kitaip), štai šį. Labai šaunus ikėjinis butas, 2 žingsniai iki senamiesčio, kalbomis nevarginantis, bet jei reikia - paslaugus šeimininkas. Tikrai neturiu nusiskundimų, už dvi naktis sumokėjome 60. Įsičekinę kelias valandas kirmijome - nusipirkome maisto, pasidarėme pietus, pažiūrėjome serialą. Norėjosi šiek tiek pailsėti. Kalbant apie maistą, populiariausi supermarketai Varšuvoje yra Žabkos (varlytės) ir Biedronkos (boružėlės) - pasirodė kaip Lidl ir vieno X Maximos mišiniai. Maistas kaip maistas, nieko nei brangiau, nei pigiau (net sviestą patikrinome). Kadangi tikrai ne visada valgėme mieste, dar vėliau pirkome maisto kelionei namo, išleidome apie 20.

Vakare buvau paruošusi draugui staigmeną ir ėjome į Filharmoniją. Nueiti į kultūrinį renginį (kad ir į vietinį kiną) pasirodė tikrai smagus reikalas, tad pasižadėjau sau taip daryti ir vėliau keliaudama. Beje, jei galvojate, kad tai - brangus malonumas, norėčiau juokdamasi atšauti, kad tikrai ne, tereikia pasukti galvą. Tiesa, operoje nusižiūrėtos vietos kainavo po 45 zlotus, tačiau pakeičiau planus pamačiusi, kad į Filharmoniją galime nueiti... už 5 zlotus. Va taip, nepadariau klaidos rašydama - 5 zlotus. Tiesa, taip pigu buvo dėl vietų - sėdėjome balkono šone (arčiau vidurio), antroje eilėje. Dėl balkono iš pat pradžių neturėjau jokių pretenzijų, nes dar niekada nesu tokiuose renginiuose sėdėjusi balkone, o visada norėjau, tad pasitaikė puiki proga. Dėl antros eilės - pasukau galvą, kad juk einame klausytis, ne žiūrėti. Tačiau vis tiek ir matėme viską kuo puikiausiai, negana to, trečioje eilėje turbūt vaizdas buvo dar geresnis (eilė buvo tarsi ant pakylos). Žodžiu, malonumas kainavo pigiau grybo, o džiaugsmo buvo marios.

Varšuvos Filharmonija kaip pastatas man patiko labiau nei Vilniaus. Žinoma, ir Vilniaus Filharmonija tikrai miela, bet ji tokia maža, jauki, reikia šiek tiek tarsi įsijausti į vietą, o Varšuvoje iškart apima toks didybės, erdvės, prabangos įspūdis, jautiesi lyg patekęs pasakon. Tuo metu, kai joje lankėmės, turėjo prasidėti violončelių festivalis (cha, prisimenate mano norą pamatyti violončelių koncertą??) - mes klausėmės atidarymo koncerto. Atidaryme grojo ne tik violončelės (nors jų ir buvo dauguma), kartu ir kiti instrumentai, tačiau kaip supratau, vėliau festivalis turėjo būti skirtas daugiau vien violončelėms - iš tikro net gaila, kad negalėjome pasiklausyti vėlesnių dienų pasirodymų. Nors ir atidarymo koncertas buvo puikus, grojo Haidno, Čeikovskio ir dar poros kompozitorių kūrinius. Jei turėsite galimybę, rekomenduoju Filharmonijoje apsilankyti. Be to, ten dar pardavinėja labai skanius pyragėlius - dar tokio debesėlio nebuvau ragavusi... Ir daug pigiau nei pas mus! Aš norėjau pyragėlio, draugas norėjo kavos, dar nusipirkome mineralinio ir sumokėjome apie 15 zlotų.

Išaušus draugo gimtadienio rytui, buvau suplanavusi pusryčius Charlotte (jų, beje, mieste yra kelios, tad galima pasirinkti, kuri pasirodys arčiau). Buvau girdėjusi apie jų tradicinį rinkinį už 16 zlotų - kava / sultys + pintinė šviežių duonelių ir kruasanas + pasirinkta uogienė ar šokoladas. Iškart siūlau keliauti dviese, nes tiek uogienė, tiek šokoladinis kremas buvo labai skanūs, o su draugu pasirinkę vienas vieną, kitas kitą, bevalgydami apsimainydavome. Apskritai ten būčiau suvalgiusi viską. Iš manės Charlotte pelnė tik gerus atsiliepimus!
Papusryčiavę patraukėme link Mikalojaus Koperniko mokslo centro. Mes kaip studentai įėjome už 18 zlotų, įprasta kaina - 27 + papildomai, jei norisi nueiti į planetariumą arba spec. laboratorijas (mes nėjome). Tiesą pasakius, šiame centre šiek tiek susinervinau. Vyras prie kasos, kaip visi lenkai, prastokai kalbėjo angliškai, tad kai užsiminė kažką apie pirmą valandą, tiesiog palinksėjau galva - pagalvojau, kad, matyt, galėsime būti iki 13 valandos. Tačiau kaip tik mums išmušė bilietus tik nuo 13:40, o tai buvo maždaug po 3 valandų. Šiek tiek likau nesupratusi - ar taip atsitiko tik mums ir galėjome ginčytis, kad įeitumėme tuojau pat, ar įsigyti bilieto einamajam laikui apskritai neįmanoma.

Laiko tarpą nusprendėme (daugiau aš nusprendžiau) prastumti prekybos centre Arkadia, iki kurio greitai nusigavome su metro. Prie MK centro yra dar Modernaus meno centras, tad yra galimybė nemokamai apsilankyti ten, tačiau jis atsidaro tik nuo 12h, todėl vis tiek turėjome marias laiko. Į Arkadia norėjau nuvykti todėl, kad... na, spėkite, ko ten prisireikė kosmetikos mėgėjai. Ogi apsilankyti KIKO parduotuvėje, kurios Lietuvoje nėra, o mokėti už poros produktų siuntimą 5 vis neprisiruošiu. Bet karma, o karma, KIKO salonas buvo kaip tik remontuojamas. Trumpai tariant, antradienio (kaip tik draugo gimtadienio dienos) rytas neprasidėjo labai sklandžiai. Visgi visai smagiai apsukome ratą, radome dar kelias Lietuvoje nesančias parduotuves. Pietums buvau numačiusi kitą vietą, esančią netoli prekybos centro - Porananas. Deja, mes patys patingėjome ir tiesiog pavalgėme Arkadia, nes joje buvo labai gundantis food court'as, o dar ir pasidaviau draugo gimtadieninėms užgaidoms... Nepaisant to, paminiu Porananą, nes atrodė šauni vieta, todėl jei būsite netoliese, galite turėti omenyje.

Apie 13:40 grįžome į MK centrą ir pradėjome savo tyrinėjimus. Užtrukome apie 3 valandas, bet tikrai galima praleisti ir dar daugiau laiko (o jei dar eisite į planetariumą, tai išvis), tiesiog pabaigoje mes jau buvome ganėtinai nusikalę, be to, kai kuriuos eksponatus aplenkėme, nes buvo apspisti vaikų. Muziejų galėčiau įvertinti dvejopai. Viena vertus, man jis nepatiko, bet tik todėl, nes esu žmogus, įsisavinantis informaciją vienodai gerai per garsą ir vaizdą. O yra žmonės kinestetikai, kuriems rūpi viską palytėti, pačiupinėti, išvysti ir išbandyti, sukonstruoti, išardyti ir taip toliau, ir panašiai. Todėl man asmeniškai būtų buvę įdomiau apie Niutono išradimus išklausyti istorinę paskaitą su visomis datomis ir pavardėmis, tačiau jei esate žmogus kinestetikas, tuomet MK centre nesunkiai iš džiaugsmo prarasite galvą (panašiai atsitiko ir mano partner in crime). Žinoma, vertinant objektyviai, mokslo centras padarytas tikrai šauniai, daug visokių įdomių išradimų, eksponatų ir sociologinių testų.

Po MK centro turėjau numačiusi aplankyti arba minėtą MMC, arba įdomų reklaminių plakatų muziejų (taip pat nemokamas), tačiau, tiesą pasakius, po visos dienos ant kojų buvome pavargę, tad nutarėme palikti šias vietas kitam kartui. Taip pat buvome išalkę, todėl nusitrenkėme į Vega. Tikrąja to žodžio prasme dėl suplanuotų vietų trankėmės po visą miestą, iš vieno galo į kitą (nors ir centro perimetre), bet nė kiek nesigailiu - pamatėme tiek skirtingų kampelių, ir tiek įvairių dalykų. Pačios Vegos vos nepraėjome, nes prie nurodyto adreso tebuvo iškaba į skersgatvį, todėl Vegą radome tarp gyvenamųjų namų. Paprastai tariant, tai - valgykla. Užtat veganiška valgykla (turbūt galima atspėti iš pavadinimo). Bent kol kas nesu nei vegetarė, nei veganė, bet prieš veganiškus patiekalus neturiu nieko prieš. Už 18 zlotų gavome sriubą + antrą patiekalą. Sriuba buvo moliūgų su imbieru. Moliūgų sriubą labai mėgstu, bet imbiero niekada nebūčiau sugalvojusi panaudoti. O be reikalo, nes skonis buvo įdomus! Po to dar valgėme kažkokį falafelinį kotletą, nes skonis kaip ir falafelio, bet vietoje daug mažų rutuliukų buvo vienas didelis + priedo daug įvairių daržovių. Man Vega patiko kaip smagi atrakcija. Maistas gal nebuvo kulinarinio meno viršūnė, bet skanus, o pati aplinka nuteikė kažkaip smagiai. Be to, jie turi labai juokingų paveikslų - bevalgydama visą laiką norėjau kikenti. Daugiau nepasakosiu, nuvažiuokite pažiūrėti patys.

Vėliau nusitempiau draugą į gatvę Chmielna, kuri yra visai netoli autobusų stoties. Chmielna gatvėje ir gatvelėse aplinkui tikrai verta pasivaikščioti - pamatysite šiek tiek senesnės architektūros, jaukių barų, kavinukių, parduotuvių ir, trumpai tariant, ši miesto dalis tiesiog skleidžia gerą vaibą. Pati ten norėjai užsukti į dvi vietas, pirmiausiai - į žymųjį Supersalon. Turbūt dar nemačiau žmogaus, kuris važiuotų į Varšuvą ir ten neapsilankytų. Supersalon yra įvairių šiuolaikinių žurnalų ir knygų parduotuvė. Aš ją labiau žinau dėl žurnalų, tačiau ir knygų - tikrai daug. Kažkuo priminė Lietuvoje turimą Humanitas, tik visgi Humanitas žurnalų nepardavinėja, tai grynakraujis knygynas. Kurį laiką padūsavusi dėl visko, pati nusipirkau Unpolished numerį (60zl)  - iki šiol apie žurnalą nebuvau nieko girdėjusi, tuolab turėjusi, bet patraukė nuostabios fotografijos. Po to dar apsilankėme kavinukėje Lukullus - internete kaip reikiant privarvinau seilę dėl jų saldumynų... Ir 100% verta apsilankyti - desertai (vietoje gimtadieninio torto) tiesiog ištirpo burnoje (po 10zl). Tiesa, mes ėmėme desertus išsinešimui ir vakarą damušėme namie pabaigdami žiūrėti Stranger Things, tačiau būčiau mielai prisėdusi pačioje kavinukėje - interjeras buvo nuostabus.


Paskutinę dieną papusryčiavome namie, susirinkome daiktus ir pagaliau išsiruošėme normaliau apžiūrėti senamiestį. O dar trečią dieną pagaliau išsisklaidė debesys, pasirodė saulė - iškart nuotaika tapo pakili. Varšuvos senamiestis pasirodė labai jaukus ir kažkuo priminė Vilniaus. Pats senamiestis žemėlapyje neatrodo didelis, tačiau pilnas mielų gatvelių, nuostabių spalvotų namų - pasiklysti yra kur. Labai norėčiau sugrįžti ir praleisti jame daugiau laiko. 

Na, o nuo senamiesčio eina Gedimino prospekto analogas - kitaip jo niekaip nepavadinsi. Plati gatvė, vėlgi pilna kavinių, barų, parduotuvių, beeinant galima sutikti Varšuvos universitetą, Kultūros ministeriją, gale - Koperniko mokslo akademiją. Mes beeidami dar užsukome į akademinį knygyną, kuris buvo visai šalia Varšuvos universiteto. Sukome ratus turbūt valandą, tiek daug įdomybių buvo, kol galiausiai išsirinkau literatūros teorijos knygą (50zl). Vėliau dar užsukome į šalia esančią Sucre kavinukę, atsigėrėme labai skanios kavos (turbūt skaniausios per visą kelionę - du flat white po 10zl) ir pasidalinome burnoje tirpstantį creme brulee (12zl). Lenkai, po galais, daro nerealius saldumynus, atsiprašau, jei jau užknisau. :) 


Paskutinis kultūrinis sustojimas Lenkijoje turėjo būti Nacionalinis muziejus. Ko gero, įspūdingiausias mano matytas stalinistinio paveldo pastatas (apart Mažvydo bibliotekos). Kažkaip net nejauku buvo eiti... Tačiau nejaukumą atpirko juokingas faktas, kad už bilietus sumokėjome po zlotą. Kai pamačiau kainą ekranėlyje prie kasos, iš pradžių nepatikėjau - kaip?? Matyt, taip atsitiko dėl to, kad buvo uždaryta pora ekspozicijų (įprastai bilietai kainuoja po 15 zl, studentams - 10, o jei norite patekti ir į laikinąsias ekspozicijas - 20 zl, studentams 15). Kita vertus, dėl to per daug nenusiminėme - muziejus ir be jų buvo milžiniškas. Per pusantros valandos apėjome turbūt tik pusę ir tai šiek tiek skubėdami dėl laiko trūkumo. Negaliu nerekomenduoti neapsilankyti - šiame muziejuje sukaupta kolekcija (nebūtinai lenkų meno) yra įspūdinga. Didžiausią įspūdį turbūt padarė visiems iš istorijos vadovėlių puikiai žinomas Žalgirio mūšio paveikslas. Vien dydis koks!


Prieš išvažiuodami dar užsukome papietauti į NOWO. Čia taip pat galioja dienos pietų principas (25zl). Buvo šiek tiek juokinga, kai padavėja bandė paaiškinti "kotleto" sąvoką, bet greitai ją nuraminome, kad mes iš Lietuvos ir viską suprantame. Kotletas - ne labiausiai fancy patiekalas, bet drauge su šviežiomis daržovėmis ir skaniai iškeptomis bulvėmis pavalgėme nors ir paprastai, užtat tikrai neprastai. Gera vieta nenorintiems išleisti milijono.

Na, o po to patraukėme link autobusų stoties, nusipirkome užkandžių kelionei ir per 8 valandas su LuxExpress pardardėjome vidurnaktį namo. Tokia tad buvo kelionė į Varšuvą. Mielai grįžčiau dar kartą vasarą - liko daugybė neaplankytų vietų. Jei pravers, sudariau virtualų lankytų vietų žemėlapį. Planuodama pati vadovavausi Ū ilgoji ir Kotryna Bass įrašais - gal ir jūs ten rasite naujų objektų. Kaip ir sakiau, buvo smagu, kartočiau!

Suvestinė (2,5 dienos 2 žmonėms):
  • Kelionė pirmyn ir atgal - 30;
  • Būstas - 60;
  • Maistas - 94;
  • Transportas - 18;
  • Asmeniniai pirkiniai - 36;
  • Muziejai ir pan. - 18.
Viso: 256 arba 128 vienam žmogui.

2 komentarai

  1. Aš, kaip ir tu, pastebėjau, kad Varšuva vis dažniau yra aprašoma tinklaraštininkų. Tyliai kaupiu rekomendacijas ir planuoju pavasarinę išvyką. Ačiū už idėjas ir patarimus :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nėra už ką ir linkiu smagios kelionės! Pati pasižadėjau vasarą būtinai į Varšuvą sugrįžti, nes dar daug liko nepamatyta. :) Bei toliau renku rekomendacijas.

      Panaikinti

© vinilina. Design by FCD.