Kaip Pajausti Kalėdas, Kai Laiko Jų Jausti Nėra

2017 m. gruodžio 17 d., sekmadienis


Prisimenu, pernai buvau kaip reikiant užsigazavusi su įrašų į tinklaraštį rašymu - skelbdavau kas antrą dieną. Tada galvojau, kad na, kitais metais tai tikrai darysiu blogmas, t. y. ką nors parašysiu kiekvieną dieną, juk tiek idėjų turėjau! Tačiau dabar jau kuris laikas sėdžiu, mintiju, kad reikėtų parašyti kažką kalėdiško ir niekaip nesugalvoju ką - po karaliais, kaip pasakytų vienos A. Lindgren knygos veikėja, net kalėdinio makiažo suruošti ir nufotografuoti neturiu laiko. O tuomet stabtelėjau ir pagalvojau - taigi tikrai. Neturiu laiko.

Buvau įpratusi, kad visi atsiskaitymai universitete užklumpa lapkritį, tačiau šiemet mane nepasiruošusią jie užpuolė gruodį. O dar ir papildomą darbą parduotuvėje užsikroviau. Tai, atrodo, kur jau ten pagalvosi apie Kalėdas miegant po penkias valandas per parą ir dviem rankom darant tris darbus. Tačiau pastebėjau, kad net ir niekam neturint laiko, vis vien kažkaip maloniai jaučiu artėjant šventes. Ne taip puikiai kaip tie, kurie gali kiekvieną vakarą skirti laiko stalo žaidimams su šeima ar draugais, tačiau turint omenyje, kad protarpiais nuo gyvenimo užduočių važiuoja stogas, manau, tvarkausi visai neblogai ir nuotaika - pakankamai kalėdiška. Tad nutariau surašyti keletą patarimų, kurių dalį, jei tik norėsite, tikrai spėsite įgyvendinti per šią likusią savaitę ir galbūt sugriebti kalėdinę dvasią už skvernelio (haha, pun intended)

Jei esate tie, kurie gruodžio 1-ą dieną išsitraukia kalėdinę eglę, kas antrą dieną kepa kalėdinius keksiukus ir imbierinius meduolius, iki Kalėdų spėja perskaityti dar kartelį visas Hario Poterio knygas ir atlikti kitą krūvą panašių dalykų - šis įrašas ne jums. Tačiau jei likus savaitei susivokiate, kad dar nenupirkote nei vienos dovanos, grįžę po darbo gulite lovoje, nes atrofavosi smegenys per dieną ir negalite net pagalvoti apie su Kalėdomis susijusią veiklą, ir išvis, tyliai karts nuo karto pagalvojate, kad načiort tas Kalėdas - gal vienas kitas patarimas ir pravers.

Du pagrindiniai patarimai, kuriuos išplėsiu ir pateiksiu pavyzdžių: galvoti ir neskubėti.

Galvoti - turiu omenyje apie Kalėdas. Nenoriu sakyti planuoti. Tiesa, viena vertus, net galvojime yra kažkiek planavimo. Tačiau griežtas planavimas reiškia kiekvieno veiksmo sustygavimą nuo A iki Z. O šventės juk turi būti linksmos, daugiau spontaniškumo, daugiau kūrybos! Noriu pasakyti, kad tiesiog nepamirškite pagalvoti apie su Kalėdomis susijusius dalykus. Darbe / universitete / mieste akį užkabino kalėdiniai papuošimai? Tai gal visai smagu būtų ir savo langą ar pan. pasipuošti? Gali pasirodyti elementarus dalykas, tačiau pastebiu, kad dažnai žmonės tai pamiršta. Jie nepastebi nieko aplinkui, nepastebi tam tikrų galimybių, kad o, stoviu su maistu parduotuvės eilėje, tai gal reikėtų ir šalia esantį dovanų popierių prigriebti? Galvodami apie Kalėdas imsite pastebėti tas galimybes, dar daugiau, imsite jas realizuoti, sutaupysite laiko ateityje ir, galiausiai, imsite jausti, kad kažką toms Kalėdoms darote ir jos pas jus ateina.

Kai apie Kalėdas negalvoji ir nieko su jomis susijusio neveiki, tuomet viskas supuola į vieną dieną. Ar įsivaizduojate tas milžiniškas eiles Akropolyje? Tai va, that's my point. Tiesiog raskite laiko kasdien nuveikti kažką smulkaus. Kad ir 10 minučių skirti Kalėdoms. Abu mano galvojimo ir neskubėjimo aspektai geriau atsiskleis per praktinius pavyzdžius, tai kaip gi pajausti Kalėdas, kai, rodosi, nėra laiko:


1. Pasipuoškite eglę. Elementarus dalykas, bet va dar šiandien skaičiau, kaip žmogus norėjo jau prieš savaitę tai padaryti, o nėra laiko. Aišku, tikrai nesiūlau imtis darbo gruodžio pirmą, bet, na, kokią antrą gruodžio savaitę. Ar dar vėliau. O gal prieš Kūčias? Bet pasipuoškite! Tikrą, dirbtinę, eglių šakas, mažą dekoratyvinę eglutę ar didelę ir užimančią visą kambarį. Žinoma, jeigu turite rūsyje dirbtinę, problemos nėra. Tačiau kitu atveju - ar verta važiuoti į kitą Lietuvos galą, norint rasti Laplandijos eglaitę? Matykite mano minėtas galimybes. Tarkime, aš pati ketinau laukti, kol Vilniaus Katedros aikštėje ar dar kur dalins eglių šakas nemokamai. Tačiau kasdien vaikščiodama iš darbo pamačiau, kad visai šalia egzistuoja gėlių parduotuvė, kuri lauke turėjo išsistačiusi fantastiškas (spėju, kad kėnių) šakas (paėmiau 3 ir tik po 2). Tai kaip gi galėjau jas palikti? Štai ir išsisprendė problema, nereikėjo papildomai niekur eiti, o sugaišau penkias minutes. Tai gal ir šalia jūsų netoliese yra interjero prekių parduotuvė ar Senukai? Šiek tiek pagalvokite ir tikiu, kad nereikės tįstis į kitą miesto galą. Ir net jei šventes ketinate praleisti pas, tarkime, tėvus, vis vien pasipuoškite ir savo namuose bent šaką ar mažą eglutę vazonėlyje, galbūt dirbtinę. Ne veltui tai Kalėdų simbolis - iš tikrųjų visai kita aura namie su eglute. O jei dar tikra, juk koks kvapas!

2. Kalbant apie eglutes - galbūt laikas atsinaujinti turimą žaisliukų kolekciją? Kardinaliai arba pridedant porą naujų. O gal tik pradėti ją kaupti? Vėlgi, tai nėra pasiūlymas kažkur važiuoti ir siaubti parduotuves. Dar kartą - galvokite ir matykite galimybes. Aš pati apskritai negalvojau apie jokius žaisliukus - turėjome lemputes, uždėjome jas ant šakų ir viskas, man be proto gražu! Bet, kadangi kalėdiniu laikotarpiu dirbu interjero prekių parduotuvėje, žinoma, aplinkui iki dabar joje galima rasti milijoną žaisliukų. Pakankamai blaiviu protu atsilaikiau ir paėmiau tik vieną. Ir tai daugiau dėl nostalgijos - nuotraukose matomas paukštis man priminė du balandžius, kuriuos Kevinas gavo antrojoje Vienas Namuose dalyje. Jis vienas. Užtat sunkus, brangus (9) ir kokybiškas. Manote, kad vienas žaisliukas kažkaip paikai atrodys? Aš ir taip maniau. Bet dabar man taip gražu, daugiau ir nenoriu. Žodžiu, moralas tas, kad įneškite į eglutės puošimą kažkokių naujovių. Gal paprasčiausiai kur nors rūsyje turite žaisliukų, kurių niekada neištraukiate? O gal atsitiktinai pamatėte du nuostabius kažkokioje parduotuvėje? Tai pirmyn!

3. Ir paskutinis patarimas, kalbant apie eglutes - nepamirškite aplankyti savo miesto eglės. Aišku, Vilniuje prie eglių ar Katedros aikštėje, ar Rotušės aikštėje visada smagu - karštas vynas, įvairūs saldumynai, dovanėlės, šurmulys. Bet aš puikiai žinau, ką reiškia gyventi mažesniame miestelyje, tai tiesiog noriu pasakyti, kad net jei mugių pas jus ir nėra, prie miesto eglės apsilankyti vis tiek yra gera. Man ir pačiai norisi šiuo metu sugrįžti į Kėdainius, nueiti prie eglės ir tyliai dešimtį minučių pamedituoti, giliai pakvėpuoti šaltu vakaro oru ir, kai nieko aplinkui daugiau nėra, pasigrožėti šviesomis. Šurmulyje ar tyloje - miesto eglutė tikrai įkvėps džiaugsmo, rimties, laukimo. O juk aplankyti eglutę galima kad ir pakeliui iš darbo.

4. Apskritai Kalėdų esmė yra žmonės. Tiek mes patys, tiek aplinkiniai. Todėl tai laikas ir vonioje su kauke pagulėti, ir seniai matytus draugus ar šeimos narius pamatyti. Nors pačiai šios dvi savaitės prieš Kalėdas yra kažkoks košmaras, kai prisiminusi apie dar vieną dalyką, kurį reikia padaryti, rodos, atsisėsiu ir apsižliumbsiu ant kambario grindų, visgi net aš sugebėjau rasti savo dienose po porą valandų susitikimams su artimais žmonėmis. Ir, žinote, kai tikrai nori - pavyksta. Tarkime, planuodama pasimatyti su viena drauge permečiau savo kalendorių ir iš jo į mane liūdnai žiūrėjo ne tik kad viena diena, o apskritai vienintelis dviejų valandų tarpas toje dienoje, kurį galėjau susitikimui paskirti. O bet tačiau, gyvenimas gražiai viską sudėlioja, tad draugei laikas tiko, ir štai rytoj keliausime kavos ir keisimės atvirutėmis. Žodžiu, jei tikrai norėsis ką nors pamatyti - patikėkite, papildomas laikas pats pas jus ateis. Tad linkiu šią savaitę apturėti kuo daugiau kavos ar arbatos puodelių bei sausainių triauškimo kartu su artimais žmonėmis.

5. Na, pakalbėkime ir apie dovanas. Tai gal greičiau bus patarimai kitiems metams, bet vis tiek. Tas pats principas - galvojimas. Pati visas dovanas buvau sugalvojusi jau lapkričio pradžioje. Ne todėl, kad specialiai tuo užsiėmiau. Tiesiog vaikščiojant parduotuvėse, naršant internete vis ką nors pamatydavau ir pagalvodavau - o, bet juk tam žmogui patiktų. Ir taip mano kalėdinis sąrašėlis be pastangų užsipildė. Be to, apie dovanas apskritai verta pradėti galvoti anksčiau - sutaupysite pinigų (Juodasis Penktadienis), laiko (juk geriau galima užsisakyti internetu) ir jėgų (minėtasis blaškymasis prekybos centruose). Štai šitaip stebint, netikėtai pagalvojant, net nepastebi, kaip pradedi laukti Kalėdų - oi, kaip norėčiau, kad tas žmogus savo dovaną atidarytų dabar, juk jam taip patiktų! Imi laukti ir nebegali sulaukti. Tiesa, gali atrodyti, kad čia kalbu apie dovanas kaip apie kažkokią katorgą, tačiau ji tokia tikrai neturėtų būti - kaip tik malonus galvojimas, kuo galima pradžiuginti kitą žmogų. Tiesiog ir malonumas kartais gali tapti šiokiu tokiu galvos skausmu, už tai ir dalinuosi draugišku patarimu, kaip to išvengti.


6. Dovanų pakavimui - neskubėjimo principas. Ar žiūrite į tą krūvą dovanų ir galvojate, kaip reikės tris valandas viską pakuoti, o juk universitete rašto darbas ant nosies? Tuomet pradėkite tai daryti anksčiau (jei tik pirmiausiai pavyko dovanų supirkimo planas) ir supakuokite po vieną dovanėlę kas vakarą. Nežinau, kaip jūs, bet man dovanų pakavimas - didelis malonumas. Sėdžiu, matuoju, derinu popierių ir kaspinus... Puiki meditacija 20-čiai minučių nusiraminimui grįžus iš darbo ar dar geresnė poilsio pertraukėlė galvai tarp visų mokslinių straipsnių skaitymo. Štai taip pamažu pakuojant, krūvelė vis auga ir bent jau mane tikrai kalėdinė nuotaika apima.

7. Beje, pakuodami dovanas, o ir apskritai vakare, nepamirškite įsijungti kalėdinių dainų!

8. Dar vienas išankstinis patarimas, kurį galima laikyti pirmu žingsniu į kalėdinę atmosferą - advento kalendoriai. Man jie patys su Kalėdomis niekaip neasocijuojasi, tačiau visas ypatingumas - asmeniškas advento kalendoriaus darymas kitam žmogui. Saldainių, grožio, kanceliarinių prekių - šiemet variantų girdėjau pačių įvairiausių. Asmeniškai man advento kalendorių atidarinėjimas yra smagus, tačiau visgi ne kalėdinis reikalas. O štai gaminimas - juk kaip džiugu planuoti, kokią čia smulkmeną įdėjus, kad kito žmogaus akys nušvistų. Žinoma, puiku, jei dar ir kalendorių atidarinėjimas jums kuria kalėdinę nuotaiką - žodžiu, kiekvienam savaip, tačiau apie advento kalendorius pagalvoti verta. Vėlgi visa tai susiveda į mano minėtą aspektą, kad Kalėdos yra skirtos ryšiams su artimaisiais.

9. Žinot visus tuos memus, kuriuose kalbama apie tai, kad turi tiek daug darbo, kad galiausiai nedarai nieko? Tai va, siūlau susiplanuoti vakarą nieko neveikimui. Minėjau tuos žmones, kurie visą gruodį praleidžia lovoje po antklode su knyga. Bet mes juk neturime laiko tam kasdien. Tai gal bent vieną vakarą? Susirasti filmą, nusipirkti mandarinų, sausainių (velniop tuos kepinius - laiko nėra, o ir tingisi), pasišildyti vyno ir pavegetuoti. Tikrai nuteikia kalėdiškai. Man absoliučiai kalėdinis filmas yra animacinis Anastasija. Ketinu ateinantį penktadienį jį žiūrėti ir dar priversti draugą tai daryti kartu. Jau laukiu nesulaukiu to vakaro, pilno ramybės. Ar jūs irgi turite savo kalėdinį filmą?

10. Kalbant apie ramybę... Kalėdos visgi pirmiausiai yra krikščioniška šventė. Pati nelaikau savęs krikščione iš tikėjimo pusės, tačiau bažnyčios gruodį man automatiškai asocijuojasi su Kalėdomis. Už tai vis vien siūlau nueiti. Kad ir ne mišių klausyti, kad ir penkiolikai minučių apsukti ratą aplink šonines navas. Nežinau, ar įmanoma nepajusti susikaupimo visos didybės ir tylos akivaizdoje. Beje, aš pati pirmą kartą per savo dvidešimt metelių pagaliau ketinu prisiruošti ir nueiti į Bernelių mišias, bo jau tikrai smalsumas ima.

11. Na, ir paskutinis aspektas - šventinė apranga, jei tik tai aktualu. Nežinau, kokios tradicijos pas jus šeimoje, tačiau pas mus Kūčių vakarą visi susirenka tikrai ne su džinsais - tokia jau tradicija, kad susėdame prie stalo pasipuošę ir elegantiškai atrodydami. Vėliau dar seka kasmetinė fotosesija prie eglutės - pati prasmės didelės tame nematau, bet bent seneliams smagu nuotraukas turėti, tai negi gaila. Už tai kasmet man smagu galvoti, ką apsirengsiu, ką su plaukais darysiu ar kokį lūpdažį išsirinksiu. Paprastai apie tai pradedu mintyti kelias dienas prieš Kalėdas ir tai man reiškia, kad jos jau visai čia pat!

_______________________________________________________________


Tai tokie mano pasiūlymai nuolatos neturintiems laiko. Gal kuriuos nors dalykus jau įgyvendinote, nors sugriebti bėgančias dienas sekasi sunkiai? O gal įkvėpiau pagaliau spirtelti sau ir šį tą nuveikti? Na, ir gal apskritai turite savų patarimų, kaip tvarkytis su Kalėdomis? Papasakokite!


Rašyti komentarą

© vinilina. Design by FCD.