2013-2015 Beauty Vibes. Teikia „Blogger“.

Gyvenimas pastaruoju metu: šis, tas ir anas...


Pavadinau įrašą visiškai beprasmiškais žodžiais, nes, iš tikro, nelabai žinau, ką tiksliai noriu papasakoti, kuo pasidalinti ir kaip visa tai sudėti į stalčiukus. Spalį mėnesio apžvalgos nedariau, nes mėnuo pasirodė pakankamai tuščias, apipintas darbais ir mokslais, tad atrodė, kad dalintis nėra kuo. Gerai pagalvojus, nelabai yra ir dabar. Gal tik keletas smulkmenų, už tai ir šis įrašas tebūnie toks bendro pobūdžio paplepėjimas.

Turbūt pastebėjote, kad mažiau rašau. Įprastai tengiuosi parašyti bent 2 įrašus per savaitę ir jau netrumpą laiko tarpą per mėnesį paskelbiu 7-8 įrašus, bet spalį pavyko 6, lapkritį tik 5, o gruodį, na, tikiuosi bent tuos 5 irgi pavyks... Nesakysiu, kad tempai sumažėjo dėl intensyvių mokslų, nes šiaip tinklaraščio rašymą su studijomis suderinu nesunkiai, tačiau kažkas man šovė galvon ir nusprendžiau susirasti darbą kalėdiniu laikotarpiu. Na, ne kažkas. Tiesiog šį pusmetį turint tik 4 kursus, lieka gana daug laisvo laiko, todėl pagalvojau, kad neprošal būtų dar papildomai užsidirbti. Pirmiausiai, labai norisi naujo kompiuterio. Esu kažkada užsiminusi, kad savo senąjį (ar naująjį, kaip pažiūrėsi - paturėjau jį mažiau nei metus) pamečiau, o nuo to laiko naudojuosi pasiskolintuoju iš tėvų. Nepradėsiu vardinti, kuo jis blogas, bet turi gana nemažai trūkumų ir tikrai tiek norisi, tiek reikia naujo (vis tiek amžinai nesinuomuosiu dabartinio). Už tai kuris laikas taupau ir matau prošvaistę, netgi labai artimu metu - jei ne šį mėnesį, tai kitų metų pradžoje! Pagalvojus tikrai imu džiaugtis, nes kompiuteris man yra pagrindinis darbo įrankis visais atžvilgiais - studijų, freelance darbo, tinklaraščio ir t. t.

Realiai kompiuteriui kaip ir užtektų dabartinių santaupų, tačiau kankina ir kiti (ne)būtini norai - su draugu labai norėtumėme persidažyti buto, kuriame gyvename, sienas, nes dabar pagrindiniame kambaryje jas dengia tapetai. Ne patys baisiausi, bet mane vis tiek erzina. Kažkaip pamąstėme, jog čia, ko gero, gyvensime tikrai ilgai (nebent šeimininkė nutars iškraustyti, bet patys geresnių butų variantų nelabai matome) - kaina adekvati, lokacija arti tobulumo, vietos pakanka, namas ne sovietinės statybos ir net interjeras atlikus minimalius pakeitimus (sienų perdažymą *eghem* *eghem*) tikrai džiugintų akį. Žodžiu, pagalvojome, kad būtų smagu paversti butą labiau sava erdve, jei vis tiek ketiname pasilikti dar bent kelis metus. Prie to paties taip pat kankina noras įsigyti savo stalą. Stalui kaip daiktui aš turiu savų prieraišumo keistenybių, apie kurias gal papasakosiu kada nors vėliau, todėl mane labai liūdna nuosavo stalo neturėjimas. Tiesa, yra draugo stalas, bet a) labai nepatogu dalintis vienu, nes nuolat jo reikia abiems; b) nesijaučiu rami, kad tas stalas nėra iki galo mano. O kadangi štai susikaupė tokių pragmatiškų norų, nutariau, kad kodėl gi nepadirbėjus, tuo labiau, kad laikinai.

Tik kažkaip tas laikinai dabar atrodo kaip amžinybė. Rimtai, buvau pamiršusi, kaip nekenčiu fizinio samdomo darbo aptarnavimo srityje. Pagrinde - kaip laužia kojas po 8 val. stovėjimo ir kokie žmonės yra idiotai. Buvo gera proga prisiminti ir dar kartą įvertinti, ką aptarnavime dirbantys žmonės daro dėl manęs kaip klientės. Jie tikrai nusipelno didesnio mandagumo ir mažiau kaprizų. Bet neišsiplečiant daugiau apie tai, darbas interjero prekių parduotuvėje taip pat gerokai užmušė mano kalėdinę nuotaiką, kuri ir šiaip dažniausiai būna slabna. Net bloga matyti, kaip labai šita šventė yra komercializuota ir kaip už kiekvieno lipšnaus žaisliuko parodymo (nes pati tai darau) slypi elementarus noras kuo daugiau parduoti ir užsidirbti. Nieko naujo nepasakysiu tuo, kad Kalėdos dabar jau nebe krikščioniška, o kapitalistinė šventė, bet to patyrimas savo kailiu iš kapitalistinės barikadų pusės į šį suvokimą įneša kiek kitokį prieskonį. Puikus pavyzdys - advento kalendoriai. Sutinku, kad tai be galo smagus reikalas, bet man niekaip galva neneša, kam tai kelia kalėdinę dvasią. Man advento kalendorių gauti būtų lygiai taip pat smagu gegužę ar vidurvasarį, kiek ir gruodį. Smagi ir ta nežinia, atrakcija rytinio radinio, tačiau nežinau, man tai tiesiog niekaip nesisieja su Kalėdomis, nors patys su draugu taip pat pasidarėme saldaininį kalendorių.

Todėl man tas Kalėdų laukimo periodas, viena vertus, kiek atgrasus. Aš jau nekalbu apie tai, kad kai kurie išsitraukia eglutes lapkričio pirmą. Man ir gruodžio pirma atrodo ankstokai. Savaitė prieš - ir gana. Kitaip tas laukimas virsta persilaukimu. Ar pastebėjote, kad didieji miestai, kurie be proto ištaigingai ir šventiškai išsipuošia, antrą kalėdų dieną jau viską nukabina? Rimtai. Ogi todėl, kad visiems jau bloga nuo to. Nors būtent tos kelios dienos prieš Kalėdas, tarpušventis iki Naujųjų metų, ir dar kelios dienos po ir yra tikrasis laikas kurti šventinei atmosferai. Aišku, tai tik mano pozicija. Todėl ir pati ketinu, jei tik vėl tai vyks, eiti kelias dienas prieš Kūčias ir nemokamai pasirinkti girininkų dalinamų tikrų eglių šakų. Plastikinė eglutė man nėra patrauklus variantas (kiek save prisimenu, visada pas tėvus namie stovėdavo dirbtinė, tai "atsivalgiau"), o tikrų eglučių man labai gaila (beje, Goodreads užmačiau iš pažiūros įdomią knygą apie medžius - ką jie jaučia ir kaip komunikuoja tarpusavyje. Prisižadėjau būtinai perskaityti). Todėl priglaudimas jau tiesiog natūraliai vėjo nulaužtų šakų man atrodo tinkamas sprendimas. Aišku, jei nedalins, nusipirksiu, bet dar slapčia viliuosi. Dar pagalvojau, kad nenoriu jokių žaisliukų - užteks lempučių. Ir, man rodos, tas kelias dienas prieš Kūčias kartu su kvepiančiomis eglės šakomis ateis ir tikrasis laukimas pagaliau pas mane.

Kita vertus, man gražus krikščioniškas adventas. Vis pamatau, pastebiu, kaip pažįstami traukia kiekvieną sekmadienį (ar paprastomis dienomis) į bažnyčią, nors galbūt likusius metus tai daro rečiau ar nedaro išvis. Kaip švenčia penktadienius su šeima prie vakarienės stalo. Smagu man ir dovanas rinkti bei galvoti, kaip jas čia gražiau įpakavus (jau visas nupirkau, kadangi teks laukti atkeliaujant iš svečių šalių, nesinori rizikuoti, jog neateis laiku). Smagu ne tiek kalbant apie materialų aspektą, kiek galvojant, kokios emocijos bus sukeltos kitam žmogui (o save laikau labai gera dovanų rinkėja! Nesigiriant). Smagus yra susiraitymas po antklode prie židinio ant sofos ir Hario Poterio skaitymas / žiūrėjimas (na, dabar tokios galimybės neturiu, bet būtent tai yra planuose tarpušvenčiu). Ir netgi smagu buvo kažkurią dieną prasukti pro Katedros aikštę, kai sutemus šmirinėjo žmonės, degė eglutė ir viskas atrodė kaip iš filmo (galbūt daugiausiai dėl to, kad ir sniego atsirado). Tai tokie mano labai dvejopi jausmai Kalėdų atžvilgiu. O kaip jūs?

Beje, kadangi šventai tikiu ir dovanų dovanojimu sau (o kas gi kitas, jei ne pati...), už tai bežiūrinėdama dovanas kitiems, sau įsigyjau net tris knygas. Be galo sugundė Pegaso lapkritį vykusi akcija, kai buvo galima įsigyti dvi Vėjo nublokšti dalis už 11, kai vėliau jau kiekviena kainuos po 11. Tiesiog neatsilaikiau - Pegaso kolekcijos leidimai man nerealiai gražūs ir daugumą knygų norėčiau turėti savo lentynose, nors kol kas turėjau tik dvi (dabar jau keturias). Tik šiek tiek erzina, kad visų piešinių juodi dažai nėra itin kokybiški, nes, tarkime, mano turimo Stepių vilko viršelis jau gana aptrintas, nors, atrodo, niekur jos netampiau. Bet atleidžiu šį minusą ir toliau ketinu kaupti Pegaso knygas - tereikia elgtis atsargiai. Na, o pati knyga, Vėjo nublokšti, man atrodo viena iš tokių klasikinių knygų, kurias privalu perskaityti per gyvenimą, ir nors įprastų knygų stengiuosi nepirkti, visgi klasiką kaupiu. Paprasčiausiai ją skaitau tikrai ne po vieną kartą ir knygos iš klasikos fondų man daug daugiau reiškia nei šiuolaikiniai pop romanai (nors juos irgi, patikėkite, skaitau). Taip pat įsigyjau Makso Frajaus serijos ketvirtąją dalį. Gal ir nebūčiau pirkusi, bet mane labai išgąsdino užrašas "mažas likutis". Jau pirmoji dalis yra suvisam dingusi iš knygynų, tad ketinu kada nors jos ieškoti žmonių pardavinėjamų knygų platybėse - negalėjau sau leisti pražiopsoti ir dar vienos dalies. Apie Makso Frajaus knygas pasakojau daugiau savo vasarinėje knygų apžvalgoje (beje, taip taip - sausį planuojama dar viena) ir nors, kaip sakiau, įprastų romanų neperku, visgi MF knygoms darau išimtį panašiai kaip Hariui Poteriui, nes jau nežinau, kiek kartų esu tiek vieną, tiek kitą suskaičiusi (nors, jei atvirai, nuosavų Hario Poterio knygų neturiu nei vienos, tik teoriškai norėčiau įsigyti). Šiaip visas tris knygas ketinu skaityti jau kitais metais, ko gero, po sesijos, tačiau visgi tikiuosi, kad šįmetinį sau išsikeltą knygų iššūkį įveikti pavyks. Pernai pavyko perskaityti gana kuklų skaičių - 23 knygas. Nelaikau knygų kiekio kriterijumi, pagal kurį vertinčiau žmogų, man svarbiau jis skaito. Bet visgi net man pačiai tas 23 taip mažai pasirodė, kad truputį susigėdau. Tik bijodama neįvykdyti iššūkio (visgi smagus reikalas tie iššūkiai), 2017 metais sugalvojau įveikti vos 20 knygų. Pačios džiaugsmui, šitą skaičių perkopiau jau vasarą, tad gana akiplėšiškai pasididinau - dabar tikiuosi iki metų galo perskaityti 35 knygas. Kol kas mano sąskaitoje - 31, tačiau manau, kad turėčiau spėti. O jūs ar esate nusistatę žaidimo ribas?

Kitos naujienos - sukulento dar nei vieno nenumarinau! Apie savo užgimusią meilę jiems rašiau praeito mėnesio įraše. Negana to, kai atsiras stalas, planuoju priglausti dar vieną, jau net nusižiūrėjau, kokį. Gal ir neatrodo didelis įvykis, bet visos mano gėlės paprastai numiršta, tad išlaikyti jas jau tris mėnesius man - tikras pasiekimas.

Dar vienas random faktas - kitų metų sausio gale nupirkau mums su draugu (kaip ir jo gimtadienio proga) bilietus į Varšuvą. Esu tokia įdomi asmenybė, visiškas mamos ir tėčio vaikas. Mano mama - spontaniška, o tėtis - planuotojas. Todėl esu pusiau tokia, pusiau tokia. Man įprasta yra tam tikrą dalyką labai ilgai planuoti. tačiau būna, kad staiga kažką pamatau, pradinį planą metu ir tą pačią akimirką įgyvendinu tą spontaniškai kilusią idėją. Panašiai buvo ir su Varšuva, kai draugo gimtadieniui planavau tai tą, tai aną, o dar ir prieš tai įvairias keliones žiūrinėjau (tiesiog norėjosi kur nors keliauti), dėliojau visokius variantus, tačiau vieną dieną pamačiau bilietus Varšuvon, tuoj pat ėmiau ir nusipirkau. Atrodo, vystosi graži tradicija (primenu, kad pernai per draugo gimtadienį buvome Taline). Varšuva kaip kelionės tikslas gal ir neskamba kitiems įspūdingai, bet man - džiaugsmingai. Tiesa ta, kad pabuvojusi tolimuose Europos kampeliuose, vis dar nesu apsižiūrėjusi savame kieme, t. y. Varšuvoje taip ir nesu normaliai apsilankiusi. O pradėjus žiūrėti, kiek ten yra įdomių galerijų, muziejų, kavinių, pasivaikščiojimo vietų ir pan., pati savimi nusistebėjau, kodėl gi nesugalvojau ten nuvykti anksčiau. Jau laukiu!

Na, ir paskutinis dalykas, apie kurį norisi paplepėti, yra filmai. Juokas juokais, visą rudenį mane lydi sėkmė facebook konkursuose - laimėjau laikrodį iš Crop Shop (seniai norėjau!), užrašų knygutę ir dvejus bilietus į kiną. Vakar sužinojau, kad gavau ir dar vienus bilietus kinan (šią savaitę keliausime į Suburbikoną). Pirmuosius bilietus laimėjau į vienos iš Coppolų (visą jų šeimynėlę nesveikai dievinu) filmą Paryžius gali palaukti ir pasivadinau kartu nueiti draugę jos gimtadienio proga - ji taip pat žavisi Coppolų darbais. Filmas amerikietiškas, tačiau atrodo labai europietiškas. Jei mėgstate Europos kiną, patiks ir šitas filmas. Viskas lėta, viskas plaukia, Prancūzijos kraštovaizdžiai prieš akis slenka, nieko nevyksta... tik filmo pabaigoje supranti, kad įvyko viskas. Geri aktoriai, gera režisierė, nuostabi aplinka, kuriama rami atmosfera - labai ir labai rekomenduoju, jei norisi vakare po darbo atsipalaiduoti. Dar ir vyno taurė šalia nepakenks. 

Su antrais bilietais keliavome su draugu į Kanų liūtų reklamas. Jau pernai norėjau, tai šiemet noras išsipildė. Atrodo, kas čia įdomaus, reklamos. Bet laikas ne tik kad neprailgo, o ir pasibaigus norėjosi dar! Labai daug emocijų sukėlė, po vienos reklamos net pasigailėjau, kad nosinių neįsidėjau. Jei niekada nebuvote, siūlau nueiti - nepasigailėsite. Savo facebook paskyroje netgi paskelbiau, mano galva, geriausias reklamas. Galvojau tinlaraštyje neskelbti, bet po įrašo facebook sulaukiau ne vienos padėkos, kad pasidalinau, tad pagalvojau, kad gal ir čia kam nors bus aktualu. 

Jei turite laisvą pusvalandį, siūlau pažiūrėti, nes nors paprastai per reklamas tepamės sumuštinius, nori nenori tenka pripažinti, kad ir šioje vietoje žmonių kūrybiškumas kartais pranoksta pats save. Suskirsčiau reklamas į kategorijas, bet nežiūrėkit į šitą reikalą griežtai, nes vietomis pati nebuvau tikra, kur ką priskirti. Į visus video palieku nuorodas žemiau, o čia dar man asmeniškai labiausiai patikusi reklama: https://www.youtube.com/watch?v=Y_iCIISngdI Pasirinkau šią NIKE reklamą, nes nors tai, savaime aišku, komercinė reklama, visgi aspektas apie kurį kalbama man tiesiog tikrai patiko. Būdama mergina dažnai susiduriu su moters kaip socialinio konstrukto ypatybėmis ir, tiesą sakant, užknisa. Tai kad ir kokia ta reklama būtų, at least they‘re doin‘ something (pun intended).

SOCIALINĖS REKLAMOS 

Pradedu nuo šios kategorijos, nes Lietuvoje labai trūksta gerų socialinių reklamų. Labai net nėra pakankamai stiprus žodis. Tiesiog tikiuosi, kad ilgainiui galėsime lygiuotis į užsienį. Ir jei bent viena iš šių reklamų negriebs už širdies (jautresnių nervų žmonėms iškart siūlau atsinešti nosines), tai, hm, net nežinau, kur ta jūsų širdis yra.

1. Specialiai belaukiantiems Kalėdų: https://www.youtube.com/watch…


3. Čia aš verkiau pasikūkčiodama: https://www.youtube.com/watch?v=OrvHe3xh6bM



6. Kitoks ir fainas požiūris: https://www.youtube.com/watch?v=78mNZeDaMtk

GERA IDĖJA 




10. Kaip vartotojai, dvi reklamos man pardavė produktą. Čia pirmoji: https://www.youtube.com/watch?v=NxmrTJorG5Y


12. Čia antroji. Privaloma peržiūrėti visiems Apple vartotojams :) : https://www.youtube.com/watch?v=Fi2MUL0hNNs


CHA! 


14.2 Antra iš tos pačios serijos: https://www.youtube.com/watch…

15.1 Pirmas video gali būti nelabai įdomus, bet kiti du tikrai privertė kvatoti, o be pirmo galite sunkiai suprasti kitus du: https://www.youtube.com/watch?v=LgQB9cIa0DE



Ir paskutinė reklama, kurią tikrai nebežinojau, kur priskirti. Vėlgi komercinė, nes kūrėjas Gilette, bet pateikta žiauriai awesome ir jautria tema: https://www.youtube.com/watch?v=WjjhcdcBkK4

Gal ir jūs buvot Kanų liūtuose? Kokios dar pasirodė geros reklamos? 

Ir, na, tiek šiandien iš manęs - priplepėjau kaip reikiant. Tikiuosi, rasiu gruodį laiko ir ką nors normalaus parašyti! O kaip laikotės jūs? Papasakokit ką nors!

4 komentarai

  1. Kadangi savęs nelaikau krikščione (na esu priverstinė, kaip ir dauguma, bet tikrai neketinu užsiimti biurokratiniais atsiskyrimo nuo bažnyčių reikalais), labiau nepraktikuojančia pagone, tai aš net nesistengiu Kalėdose pamatyti kažko krikščioniško. Man tai yra tiesiog didžioji metų šventė, po kurios jau po truputį ritamės į vasarą.
    Šiaip pagalvoju, kad nė vienas vaikas nesiskundžia, kad šventės kapitalistinės, komercinės ir t.t. Ko gi skųstis, kai ateis dosnus Kalėdų senis, o bet tačiau, kai pagalvoju, tai vis atrodo, kad vaikystėje to nebuvo, na lėkimo, dovanų paieškų... Bet kažkada pakalbėjau su mama, dar ir kaip. Stovėdavo jau rugsėjį pusę dienos eilėje, nes "išmetė" kažkokių žaislų. Arba pažadėjo po pietų "išmesti". Ir net nebūdavo labai svarbu kokių, po kiek :D
    Mane advento kalendoriai veža :), nes pirmasis gyvenime turėtas buvo prieš porą metų. Vaikystėje aš tokio daikto (nebūtinai pirkto) net nežinojau, paauglystėje jau atsiradinėjo šokoladiniai, bet ne mano šeimai buvo juos įpirkti. Tai dabar galėčiau susistatyti šimtą :). Kiekvieną rytą maža šventė :D
    O šiaip laikotarpis patinka, prisimeni per tavo metus perėjusius žmones, kadangi daug kam siunčiu atvirlaiškius, tai turiu progą pagalvoti apie asmeninius, darbinius santykius, iš gyvenimo dingusius asmenis, tais metais atsiradusius ir t.t. Faina :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oi, tai aš irgi nelaikau savęs krikščione iš tos tikėjimo pusės - už tai man ir gražu bent į kitus pažiūrėti, nors pati neinu. :)

      Vaikai tai aišku, kad nesiskundžia, kur tau. :D O dėl sovietmečio - įdomiai, nebuvau dar tokių pasakojimų girdėjusi. :) Bet svarstau - gal bent eglės lapkričio 1-ą nepuošdavo...

      Kalbant apie advento kalendorių, minėjau tekste, kad ir pati manau, jog tai žiauriai smagus reikalas (tbh, kiekvieną rytą pavydžiai spoksau į tavo Kiehl's kalendorių). Tik kad man jie su Kalėdomis niekaip neasocijuojasi. Žinoma, kiekvienas mes skirtingi, tai jei kažkam dar ir šventinę nuotaiką kalendoriai kuria, esu visiškai už. :)

      O tas paskutinis tavo sakinys tai man ir skamba visiškai kalėdiškai - tikiu, kad šitas metas ir sukasi va aplink tokius pamąstymus, prisiminimus, santykį su savimi ir aplinkiniais. Ne vienodai ryšį randam, bet tikiu, kad bent kažkoks, kaip čia pasakius, "dvasinis" ryšys su Kalėdomis vis vien turėtų būti. Už tai man gražu ir žmonės bažnyčiose, ir skaitant apie tavo atvirlaiškių tradiciją. :)

      Panaikinti
  2. Papasakok, kur dirbi :D aš gyvenu darbo paieškomis, artėjančia sesija, tai nieko šaunaus, bet man patinka šitas laikotarpis, su draugėmis esu susitarusi, jog pasipasakojam, ko norim, tai nereikia lakstyti ir sukti galvos, ir kažkaip man Kalėdos yra labiau jaukumas, daug lempučių, gingerbread things, raudona, žalia ir auksinė (Rotušės eglė FTW), spanguolių kvapas, žvakės, karštas vynas, kalėdinė muzika...man tiesiog labai patinka įsijausti į sezoną, tai tuo ir užsiiminėju :D
    Advento kalendoriai visai nieko, šiemet gavau dovanų šokoladinį, šiaip tai niekad, regis, nepirkdavau, ir labai juokinga kai žmomnės tą pačią dieną sako išpakuojantys visą kalendorių. Blemba gi neįdomu taip! :(

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš C&D Style dirbu, bet nepatariu ten eiti (taip pat ir į L'Occitane, nes vienas tinklas) - kad ir aptarnavimas, bet vis tiek, manau, galima rasti geresnių variantų. :D Tai va, džiaugiuosi, kad tik iki gruodžio 29 d. padirbėsiu ir viskas.

      Dėl dovanų - man kaip tik smagiau, kai žmogus nepasako - turiu progą jį nustebinti! Nors pati bent šiemet tiek tėvams, tiek draugui išsakiau pageidavimus - tiesiog žinau, kad jie tau jau sunkiai kažką sugalvos, už tai palengvinau dalią. :D

      O šiaip, aišku, nenoriu būti visiška zyzla, džiaugiuosi, jei žmonėms Kalėdos teikia tokį džiaugsmą jau nuo gruodžio pradžios - gražaus tau laukimo. :) Tik man pačiai kiek per anksti, kiek per ištęsta, už tai ir niurzgu. :D

      Ir dėl advento kalendorių - sutinku, visiškai sugadina sau žmonės viską šitaip!

      Panaikinti