2013-2015 Beauty Vibes. Teikia „Blogger“.

Gyvenimas Pastaruoju Metu: Rugpjūtis'17


Rugpjūtis toks keistas mėnuo - tikrai kaip net ne vasaros, o visų metų sekmadienis, nes, atrodo, nė vieną mėnesį daugiau gyvenimas nėra toks pasyvus. Taip ir aš rugpjūtį praleidau daugiausiai laukdama rudens, žadančio įdomią naują pradžią. Ir visgi kažką per mėnesį pavyko nuveikti, tad pažvelkime, ką:

Rakija Klezmer Orkestar

Sako, geriausi dalykai būna neplanuoti. Taip vieną ankstyvo rugpjūčio vakarą su partner in crime išėję pasivaikščioti ir atsigerti kavos, atsidūrėme koncerte. Mano muzikinis skonis gana eklektiškas, tad kai prieš pusantrų metų (ojėj, laikas lekia...) po savaitės pažinties draugas pasikvietė pasiklausyti žydų liaudies muziką grojančios grupės, sutikau. Ir be proto patiko. Užtat sužinoję, kad grupė koncertuos tą vakarą, nutarėme apsilankyti (tuolab, kad vienas iš muzikantų - pažįstamas). Ir šįkart buvo dar smagiau. Nežinau kaip, bet buvo sugebėta Vilniaus g. viduryje išknisti underground'inį bariuką, kur vietos buvo vos apsisukti. Visi stovėjome, Rakija Klezmer Orkestar grojo negailėdami savęs ir šokom tiek, kad grindys pasidarė slidžios nuo susikondensavusios drėgmės, o aš pasijutai su tarsi ką tik išplauta galva - nuo šokių peršlapome visiškai. Ir jei žydų liaudies muzikos junginys skamba ne itin, hm, patraukliai, patikėkite - tai vienas linksmiausų žanrų. Seniai nebuvau taip gerai praleidusi laiko, tuo labiau, kad erdvės mažumas, muzikos garsumas ir žmonių masė leido pasijausti kaip tikroje Balkanų šalyje.

Aplink Lietuvą

Šį mėnesį teko neplanuotai pabuvoti įvairiuose Lietuvos kampeliuose (nors prie išsvajotosios jūros taip ir nesugebėjau nuvažiuoti). Iš pradžių, gavę mašiną, su draugu važiavome į Druskininkus. Įspūdžio miestas nepaliko. Gražu, iščiustyta, galima pavaikščioti valandėlę, pavalgyti, bet šiaip nelabai yra ką veikti. Taip trumpam pavizitavom ir užteko. Užtat patiko pakeliui sustotame Merkinės bokšte - apžvelgtos apylinkės vertos palypėjimo. Aplankėme ir garsiąją Liškiavos bažnyčią - vėlgi įdomus objektas, net sunku buvo patikėti, kad štai viduryje Lietuvos stovi toks užslėptas brangakmenis. Galiausiai, važiuodami namo, išsimaudėme ežere!! Kadangi esu baisi šaltmirė, Lietuvos vandenyse paskutinį kartą maudžiausi prieš kokius 3 metus, o ir šiemet tai buvo pirmas kartas. Jau buvau pasiilgusi - ežere pasipliuškenti tikrai esti smagus reikalas. 

Taip pat apsilankėme Kaune, A. Tapino Laisvės piknike. Turiu pasakyti, kad pernai buvo smagiau, nors ir nežinau, kodėl. Matyt, pirmas kartas visada lieka pirmu kartu - kaip ir vėlesni Vudstoko festivaliai, sekę po pirmojo 1969 m., jau nebesusilaukė tokio atgarsio. Tiesiog nebe ta nuotaika, nebe tas vaibas ir idėja. Aišku, ir šiaip į Kauną smagu sugrįžti, močiutę aplankyti ir Laisvės alėja pasivaikščioti, nes miestas išgyvena tikrai geras savo dienas.

Galiausiai, paskutinėmis mėnesio dienomis aplankiau gimines Šiauliuose. Ne pirmą kartą tai darau ir, atrodo, nėra labai ką pasakyti, tačiau tik norėjau paminėti vieną vietą šiame mieste - kačių muziejų. O taip. Absoliučiai nereali ir privaloma aplankyti vieta būnant Šiauliuose - nežinau, kaip anksčiau jos neatradau. Yra ten ir gyvų kačių (sakė, kad trys, bet matėme tik dvi), bet pažibos yra patys įvairiausi daiktai, susiję su katėmis: statulėlės, iš puzlių sudėlioti paveikslai, tikri paveikslai, skulptūros, net maža bibliotekėlė, kur visos knygos dedikuotos katėms, o kur dar iš užsienio šalių susiųsti įvairūs artefaktai. Ir vedžioja po muziejų asmeniškai labai malonios katės. Negana to, kadangi Šiauliai neturi zoologijos sodo, ten yra ir egzotinių gyvūnų kambarys - jame galima pamatyti nuo tarakonų ir smauglių iki šeškų ir beždžionėlių. Tiesa, mane ši dalis kiek nuliūdino, nes vietos ne per daugiausiai, o gyvūnėlių gaila. Tačiau vis vien patį muziejų apžiūrėti yra būtina. Be proto smagiai praleidome laiką.


Filmai

Kadangi mėgstu gyventi paradoksų rimtu, rugpjūtį, kuris garsėja kaip nykiausias mėnuo filmų metuose, sugebėjau kine pasižiūrėti net du filmus (kai paprastai per tris mėnesius į vieną tesugebu nueiti). Pirmasis buvo trileris-detektyvas Wind River. Nesu detektyvų fanatinė nei filmų, nei knygų atžvilgiu, ir jų specialiai neieškau, tačiau kai jie patys mane susiranda - mielai leidžiuosi įtraukiama ir realiai nei vienu detektyvu, kurį skaičiau / mačiau, nesu nusivylusi. Taip buvo ir su Wind River, kuris mane patraukė vien dėl to, nes ten vaidino Elizabeth Olsen ir iš The Avengers geriau žinomas Jeremy Renner. Aktoriai pasirodė geri, tuo metu nei komedijų, nei romantinių filmų žiūrėti netraukė, tad kodėl gi ne? Ir filmas man visai patiko. Nebuvo kažkas vau, bet tam vienam pažiūrėjimui ir vakaro praleidimui rekomenduočiau. Siužetas įdomus, link atomazgos didžiąją filmo dalį buvo einama nuosekliai, vaidyba irgi gera. Tik pabaigoje viskas susisuko per greitai - atrodė, kad dar kažkas turi būti, o visgi detektyvą taip ėmė ir išrišo, be to, pati mįslė pasirodė nelabai kuo ypatinga. Žodžiu, viskas su filmu kaip ir gerai, tik finale pritrūko išbaigtumo.

Antras filmas, į kurį ėjau - American Made su gerb. širdžių ėdiku Tom Cruise. Merginos, he's still got it, taigi, vien šio aktoriaus pasirodymu mėgavausi. Filmas pavadintas trileriu-veiksmo, bet aš drąsiai pridurčiau ir pusiau komedija. Jei esate matę Catch Me If You Can su Leonardo DiCaprio, tai American Made į jį šiek tiek panašus. Veiksmas sukasi aplink labai ir labai gabų pilotą, kuris iš pradžių dirbo paprastose oro linijose, tačiau galiausiai ėmė dirbti CŽV, narkotikų žvaigždei Pablo Escobarui, Baltiesiems rūmams, sukilėliams Pietų Amerikoje, na, žodžiu, visiems. O kai tampi visų galų agentu, prasideda ir maišatis bei juokingos situacijos. Filme gerai išlaikyta įtampa, dažnas kadras privertė nusijuokti, kai kurie susirūpinti ar pagalvoti, kas bus toliau - dar vienas geras filmas vakarui. Tiesa, tik pabaiga kiek liūdnoka, o aš esu prisiekusi gerų pabaigų mėgėja. Kita vertus, viskas vis vien pateikta ta pačia nuotaikinga nata, tad iš pradžių net nesusivokiau, kad kažkas pasisuko blogai ir užtat pabaiga sukėlė dvejopus jausmus. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, abu filmus rekomenduoju!

Baras, restoranas & kavinė

Rugpjūtį teko apsilankytų visų šių tipų įstaigose, tad norėčiau ir rekomendacijas pateikti. Mėnesio pradžioje su partner in crime užsukome į Vilniaus g. esantį barą Vėjai. Nesu itin didelė alkoholio vartotoja, tačiau jau kai einu alaus, noriu paragauti ko nors įdomesnio nei švyturio ėkstra - manau, kad edukacija alkoholio atžvilgiu yra sveikintinas dalykas. Geriau jau sveiko proto ribose pažinti gėrimą, negu tiesiog prisigerti. O pažinti alų man visada įdomu, nes yra begalė jo skonių ir rūšių ir, teisingai pasirinkus, tai gali būti tikrai skanus gėrimas. Žodžiu, grįžtant prie baro, Vėjuose buvo ką pabandyti, tad mėnesio rekomendacija oficialiai atitenka lietuviškam Sakiškių alui Coconut Milk Stout - tamsus alus su labai neįkyriu ir puikiai derančiu kokosų prieskoniu buvo tikrai vau, kartočiau! Senokai skonio receptoriai alumi taip nesidžiaugė.

Maisto kategorijoje rugpjūtį jau antrą kartą pasižymėjo Grill London. Taip, dažniausiai vieta tikrai užgrūsta žmonių. Taip, maisto teks palaukti apie pusvalandį. Tačiau šiems minusiukams yra priežastis - vieta tikrai kokybiška ir todėl populiari. Maistas skanus ir šviežus, porcijos adekvačios o, svarbiausia, už tai jums nenumaus paskutinių kelnių. Net neturiu, ką daugiau pasakyti - eikite ir pabandykite patys.

Na, o kavos šį mėnesį su drauge pagaliau užsukome į Theobromine. Jau prieš metus atsidariusi kavinukė visame Vilniuje garsėja savo rankų darbo belgiškais šokoladais (kadangi juos ir gamina iš Belgijos atvažiavusios mama su dukra). Tąkart šokolado taip ir neparagavau, tik išgėriau puoduką cappuccino. Deja, kavos skonis nesužavėjo, o tai atsitiko pirmą kartą per tikrai ilgą kavinių lankymo Vilniuje istoriją. Manau, kada nors duosiu Theobromine antrą šansą, nors - gal tikrai ten verta užsukti vien dėl saldainių ar karšto šokolado, bet ne kavos? Kokios jūsų patirtys?
______________________________________________________

Tai taip prabėgo paskutinės nesuvaikytos vasaros akimirkos. O ką nuveikėte jūs? :)

Komentarų nėra