2013-2015 Beauty Vibes. Teikia „Blogger“.

Čekija: Praha (III dalis)


Kai galvoju apie Prahą, pirmas žodis, kuriuo norėčiau ją apibūdinti, šauna idealus miestas. Man Praha nebuvo užburianti, tačiau pasakyti, kad buvo vidutiniška - tikras nuvertinimas. Puiki Vidurio Europos standartus atitinkanti architektūra. Padorus kiekis turistų. Tikrai pats geriausias įmanomas tiek senamiestio, tiek paties miesto dydis - Praha pasirodė nei per didelė, nei per maža (palyginimui, tarkime, man Vilnius atrodo mažokas, o Londonas - jau per didelis). Praha turi ką pasiūlyti norintiems išgerti kavos (ar alaus), apžiūrėti meno galerijas. Panoraminių vietų taip pat netrūksta, nekalbant apie tai, kad svajingai parymoti nuolat verčia miestą kertanti upė ir per ją einantys tiltai. Žodžiu, Praha pasirodė tobulai subalansuota. Gal tai šiek tiek ir pakišo koją? Paprastai mane miestas užkabina būtent kokia nors netobula smulkmena, galbūt kontrastais ar savotišku cinkeliu. Tačiau manau, kad kiekvieno mūsų su kiekvienu pasaulio miestu santykis esti individualus, todėl tikrai netvirtinu, kad jums Praha netaps mylimiausia pasaulio sostine - kaip tik siūlau nuvažiuoti patiems ir apžiūrėti. Nes net jei širdy ypatingos vietos neužims, savaitgalio kelionėje parodyti tikrai turės ką.

Rotušės aikštė. Nuo jos pradėjome savo pažintį su Praha. Puiki starto vieta, nuo kurios užplūsta viskas iš karto: gidai, siūlantys užsisakyti ekskursijas po miestą, būtinas tikros sostinės atributas - gatvės muzikantai, pirmieji nuostabios architektūros vaizdai, senoviniais automobiliais pavėžinti siūlantys vietiniai dielavarai (tos mašinos sukasi po visą miestą) ir t. t. Tikrai graži vieta, kurioje verta atkreipti dėmesį į 3 dalykus:

1. Šalia esančią bažnyčią, kurios pavadinimo, deja, neprisimenu. Na, pastatą vis tiek turėtumėte atpažinti iškart, o aikštėje daugiau bažnyčių ir nėra. Labai ilgai joje neužtrukome, apmetėme akimis ir tiek, tačiau vidus išpuoštas tikrai skoningai, o spalvų dermė džiugina akį, tad smagu tiesiog pasižvalgyti aplinkui. Kaip spėjau užmatyti, neretai joje vyksta koncertai (kažkas panašaus kaip Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje (?)) - pasiplanavus iš anksto, manau, galima gerai praleisti laiką.


2. Laikrodį. Jau šiek tiek ima juokas, tačiau nuolat idiotiškai sutampa, kad kai tik keliaujame su šeima, objektai, kuriuos norime pamatyti, būtinai būna remontuojami ir uždangstyti pastoliais. Taip atsitiko su turėjusia būti įstabia Disnėjaus pilimi Vokietijoje, taip atsitiko Londone su Big Benu ir Parlamentu, taip atsitiko ir Čekijoje su miesto laikrodžiu (todėl nuotrauka tėra tik viena). Pats laikrodis tikrai gražus, o dar žymus ir dėl to, kad išmušus naujai valandai, atsidaro langeliai ir pasirodo figūrėlės. Palaukėme ir mes naujos valandos, reginys visai neblogas, tik gal tikėjausi, kad figūrėlės ims ir išlįs iš savo buveinių, bet atsidarius langeliams jos tiesiog pasisukiojo viduje. Nepaisant to, puošmena miesto tikrai graži.

3. Einant priešinga kryptimi nuo laikrodžio, galite užtikti šauniausią suvenyrų parduotuvėlę. Jau minėjau, kad čekai ypatingų suvenyrų nelabai turi - visur tas pats Gariūnais pradvisęs Bohemijos krištolas (suvokiu, kad tai brangūs ir kokybiški daiktai, bet tikrai kvepia kiču). Užtat ta krautuvėlė buvo atgaiva akims, nes prisižiūrėjau įvairių mielų smulkmenų bei įsigyjau tradicinius kelionės atvirukus. Jei reikia orientyro žemėlapyje - ieškokite Sekso muziejaus, suvenyrų parduotuvėlė visai šalia jo. :) Nuotraukose taip pat šiek tiek matyti.

Štai kairėje, gerai įsižiūrėjus, matosi Sekso muziejaus iškaba. Minėtieji suvenyrai - visai greta.

Karlo tiltas. Toliau žingsniuojant senamiesčiu, šio tilto priėjimas yra neišvengiamas. Kadangi Prahoje buvome dvi dienas, realiai visi čia aprašyti objektai yra tradicinės turistų traukos vietos. Visgi manau, kad įžymiomis jos tampa ne be reikalo, ir vienaip ar kitaip tokius objektus mieste viešint pirmą kartą (ir trumpai) aplankyti reikėtų. Kita vertus, o kas yra netradicinės miesto vietos? Savitarnos skalbyklos? Miegamieji rajonai? Tikrai vertiems dėmesio underground'iniams dalykams atrasti reikia laiko - savaitės, dviejų, mėnesio. Ir pažinčių su vietiniais. Nes kaži, ar kuriame nors iš Vilniaus gidų rašoma, kaip į Bernardinų sodą patekti naktį. Todėl nematau nieko blogo pirmojo vizito metu tiesiai drožti prie lankytinų vietų. O viena tokių Prahoje yra Karlo tiltas.

Tai didingas, platus ir senas tiltas, šiuo metu skirtas vien piestiesiems. Mums pasisekė, kad turistų buvo ne taip ir tiršta, tačiau jei norite pasigrožėti tiltu tuščiu, vėlų vėliausiai ant jo atsirasti reikėtų 6:30 val. ryto. Nors ir tuomet galite sutikti vieną kitą vestuvininką... Kad ir kaip bebūtų, Karlo tiltu praeiti verta - iš šonų matosi gražūs Prahos horizontai, turėklus puošia skulptūros, o, sakoma, patrynus ranka į vieną šventąjį, pildosi norai.

Mama sakė, kad prieš 20 metų čia sugalvotas noras jai išsipildė - pabandžiau laimę ir aš.

Praha yra vienas iš tų miestų, kurių senamiestį kerta upė. Lyg ir galėtum sakyti, kad ir Vilniuje yra taip pat, tačiau manau, kad Neris labiau žymi senamiesčio ribą, negu jį kerta. Taigi, Prahos senamiestį mintyse suskirsčiau į žemutinį ir aukštutinį. Rotušės aikštė stovi mano pavadintoje žemutinėje dalyje, o perėjus Karlo tiltą patenkama į aukštutinį. Aukštutinis todėl, nes einant gilyn, kyli į kalną, o ir šiaip tenka vis palipti, nusileisti ir vėl palipti, atsiveria nuostabūs panoraminiai vaizdai. Kaip tik tada mus užpuolė smarkoka liūtis. Apskritai Praha kelionėje žymėjo kirtį, nuo kurio kelionėje orai labai pagerėjo, bet tos trumpos liūties neišvengėme - todėl ir nuotraukose vienur dangus žydras, o kitur visai pilkas.

Aukštutinėje senamiesčio dalyje paragavau ir vieno iš tradicinių čekų skanumynų - trdelniko. Prie trdelnikų kainų verta prisipratinti iš anksto, nes vidutinė siekia €5. Ir jei nuoširdžiai, tai neparagavę nieko neprarasite. Įsvaizduokite cinamoninę bandelę su ledais - štai jums ir trdelnikas. Tik kad čekišką variantą dar ir baisiai nepatogu valgyti, galiausiai ledai ima varvėti pro apačią (bandelė - šiek tiek smailėjanti cilindrinė, be dugno), o ir šiaip suvalgius 2/3 kažkaip imasi nebesinorėti, nors juk ir neišmesi... Žodžiu, trdelnikas, kaip ir visa čekų virtuvė, apie kurią daugiau rašiau čia, mane privertė sumišti.

Operos ir baleto rūmai

Kelias aukštutiniu senamiesčiu neišvengiamai veda aukštyn link Šv. Vito katedros. Ji tokia didelė ir aukšta, kad matosi beveik iš kiekvieno senamiesčio kampo, ir net normaliai netelpa į nuotraukas. Ko gero, tai didžiausia mano matyta katedra. Įėjimas į vidų nemokamas, tačiau tik iki tam tikros ribos. Norint prieiti prie, tarkime altoriaus, teks susimokėti. Įspūdingą ir smulkią katedros išorę puikiai atsveria gana paprastas vidus, tačiau labai aukštos arkos ir nuostabūs vitražai vis vien kuria tam tikrą didybės atmoferą. Rekomenduotina užeiti!


Dar keli objektai, kuriuos galima apžiūrėti Čekijos sostinėje:

Šokantis namas. Šokantis todėl, nes yra neįprastos architektūrinės formos. Na, realiai tai ir viskas, ką apie jį galima pasakyti. Girdėjau, kad galima užėjus į vidų išgerti kavos, tačiau šiaip žmonės tiesiog susirenka į jį paspoksoti iš išorės.

Šokantys fontanai. Tokie fontanai tikrai nėra naujiena, tačiau specializuoti pasirodymai su jais nesimėto ant kiekvieno kampo. Manau, pasižiūrėti į tokį reginį visai verta, tačiau reikia atidžiai rinktis norimą pasirodymą, įvertinti savo lūkesčius ir, jei tik įmanoma, pasiskaityti atsiliepimus internete. Mes ėjome į pasirodymą, pastatytą pagal Mamma Mia! filmą (kaina vienam žmogui €10). Kadangi aš pati šokančių fontanų daug kartų mačiusi nesu ir ABBA dainas mėgstu, man nuoširdžiai patiko. Gal vėliau viskas pradėjo šiek tiek kartotis, tačiau tai netrukdė. Kita vertus, mano tėvai, kurie yra matę tokių pasirodymų kur kas daugiau, liko nusivylę. Trečiavertus, pro tvorą dar spėjome pamatyti prieš tai buvusį pasirodymą pagal Gulbių ežerą, kurį dar papildė ir tikras baletas - stebint pilną šokį, tai, savaime aišku, būtų padarę dar didesnį įspūdį nei Mamma Mia!. Žodžiu, šokantys fontanai pasirodė tokia įvairiapusiška pramoga, bet nenurašykite jos iš anksto.

Zoologijos sodas. Pati jame nebuvau, nes vietoje to pasirinkau viena paklaidžioti po miestą, pakeliui prisiglausti kavinukėje ir išgerti kavos bei paskaityti knygą (beje, dar vienas privalomas paragauti dalykėlis Čekijoje - obuolių štrudelis. Šitas desertas bent jau tikrai bus skanus!). Tačiau peržiūrėjau nuotraukas iš šeimos vizito ir nusprendžiau, kad Prahos Zoologijos sodas yra vertas dėmesio. 2015 m. jis buvo išrinktas ketvirtu geriausiu zoologijos sodu pasaulyje. Jame gyvūnams yra tikrai labai daug vietos, netgi primena safarį. Manau, sodo gyventojams ten yra užtikrintos pačios geriausios sąlygos ir žvelgiant į juos gailestis neėmė (priešingai nei Kauno zoo sode...). Taigi, jei dėl kokių nors moralinių ar etinių priežasčių nesibaidote zoologijos sodų, aplankykite ir šį, nes Prahoje jis įspūdingas!


Na, ir savo kelionę po Prahą užbaigėme užlipę prie sostinės Metronomo. Anksčiau vietoje jo stovėjo paminklas Stalinui, tačiau dabar tai tiesiog graži vieta praleisti laiką. Atsiveria dar viena nuostabi Prahos panorama, šįkart - su visais tiltais. Ir vėl Čekija man kažkuo priminė Italiją, ko gero, būtent dėl upės ir tiltų.

Taigi, viską susumavus, nors dėl Prahos galvos nepamečiau, bet laiką joje praleidau tikrai smagiai ir mielai rekomenduočiau įtraukti tiek apsilankymą Prahoje, tiek visoje Čekijoje į kelionių planus. O kokie jūsų įspūdžiai, jei tik esate lankęsi? :)


2 komentarai

  1. Tavo minėtas trdelnik Vengrijoj vadinamas Kürtőskalács ir tai yra geriausias dalykas, kurį kada nors esu valgius kelionėje. Vengrijoj, beje, patiekiamas be ledų. Tai yra tolimas lietuviško šakočio (vokiško Baumkuchen) giminaitis, jei norėsi, galėsi paskaityti tą Wiki puslapį, kurį čia pabandžiau įdėti. Kaune kurį laiką 2015 m. buvo atsidarius šitų gėrybių kepyklėlė-kavinukė, gaila, bet bankrutavo, nes nebuvo pirkimo didelio [skaityti: lietuviai išpindėję ir nenori išbandyti naujų dalykų]...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aiii, prisimenu, kaip liūdėjai, kad uždarė - aš ten taip ir nenuėjau (kalta)... Šiaip atrodo desertai panašiai - gal kada Vengrijoje pavyks paragauti ir pažiūrėti, ar čia iš tikrųjų tas pats dalykas. Kad ir kaip bebūtų, jei tas pats tik be ledų - tuo geriau, nes vienas jis tikrai turėtų būti skanesnis. :D

      Panaikinti