Kremų nuo saulės mitai, faktai ir „špargalkės“

2020 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis


Pastebiu, kad Lietuvoje, kadangi poliarinė pilkuma trunka 9 mėnesius, į bet kokią apsaugą nuo saulės žiūrima atsainiai ir skeptiškai – taigi kam, reikia pasidžiaugti, kol saulė yra. Bet turėdama teigiamų pusių, ji ne ką mažiau ir kenkia. Taigi, nutariau pasidomėti visomis svarbiomis su saule susijusiomis temomis – kodėl reikia jos saugotis, ką reiškia SPF, kaip net ir saugantis spindulių įdegti, be abejo – kaip išsirinkti tinkamą apsauginį kremą. Niuansų daug, tad jei ieškote vien praktinių patarimų, gale įrašo pateikiu kelias kremų rekomendacijas. 

Priežastys yra trys:
  • Fotosenėjimas. UV spinduliai yra labiausiai odos ląsteles žalojantis faktorius. Saulė bus kalta dėl greitesnio odos senėjimo, t. y. atsiradusių raukšlių, suglebimo, elastingumo praradimo ir pan. Aš pati šventai tikiu prevencija, tad patikėkite, padėkosite sau, kai po 20 metų sutaupysite kosmines sumas veido procedūroms ir kosmetikos priemonėms vien dėl to, nes odai jų paprasčiausiai nereikės – ji vis dar atrodys puikiai.
  • Odos vėžys. Net jei išvaizda nejaudina („Juk visi kada nors pasensime, koks skirtumas“), sveikata tikrai turėtų. Manau, apie tai, kad saulės poveikis yra glaudžiai siejamas su odos vėžiu, visigirdėjome ne vieną kartą ir įtikinėti nebereikia (pas mus mokykloje, prisimenu, net buvo kažkokia pamoka prieš soliariumus, tragiškai gąsdinant, kad tai veda į greitesnį odos vėžį).
  • Hiperpigmentacija ir nudegimai. Nei vienas nesame šventas – aš ir pati anksčiau esu gulėjusi naktinėse agonijose, kai kad ir kaip atsigultum, bet kokio paviršiaus prisilietimas prie raudonos nudegusios odos kelia nežmoniškus skausmus. Nėra smagu, ar ne? Be to, būtent saulė bus atsakinga už atsiradusias ant odos tamsesnes dėmeles, darančias odos toną netolygų.


Kalbu ne apie save (nes mielai būčiau dar baltesnė nei esu), tačiau neretai pretekstu nenaudoti kremo nuo saulės tampa mitas, kad tuomet neišeis įdegti. Tačiau šis teiginys būtent ir yra ne daugiau nei mitas. Joks kremas negali odos absoliučiai apsaugoti nuo saulės poveikio. Paprastai kremai sulaiko 93-98% spindulių, o odai užtenka vos +/-5%, kad pradėtų gaminti melaniną ir įdegtų.

Šitai ne kartą esu sau patvirtinusi ir praktiškai – viešint šiltuose ir saulėtuose kraštuose, kad ir kiek besisaugočiau (saugausi rimtai), vis vien bent kažkiek įdegu. Todėl kremas nuo saulės yra būtinas – galbūt įdegsite truputį lėčiau, tačiau kur kas tolygiau, sveikiau, be to, kaip minėta, padėkosite sau po kelių dešimčių metų dėl mažiau pastebimo fotosenėjimo.

Beje, kodėl gaminamas melaninas? Daugelis žino, kad tai medžiaga, atsakinga už tai, kad oda ima atrodyti įdegusi. Bet kodėl jis gaminamas? Nes oda žino, kad saulės spinduliai jai gero neatneš. Melaninas gaminamas tam, kad oda apsisaugotų nuo spindulių poveikio – vadinasi, kai melaninas ima gamintis ir įdegame, tai reiškia, kad oda jau pažeista, tik stengiasi sudaryti apsauginį barjerą nuo tolimesnio poveikio. Tačiau reikėtų žinoti ir tai, kad melaninas apsaugo nuo tolesnio saulės poveikio sulaikydamas tik max iki 75% UV spindulių, vadinasi, didelė dalis spindulių ir toliau odą veikia.

Taigi, trumpa išvada – toks dalykas, kaip sveikas deginimasis, neegzistuoja. Galima degintis nebent šiek tiek sveikiau, mažinant saulės poveikį kaip įmanoma labiau. O aš siūlyčiau prisiminti, kad egzistuoja toks dalykas kaip savaiminio įdegio kremai.

Dėl vitamino D: buvimas saulėje yra išties efektyviausias būdas organizmui pasidaminti vitamino D, kurio, ypatingai gyvenant Lietuvoje, trūksta. Tačiau pravartu žinoti, kad reikiama norma pasigamina išbuvus saulėje vos 10 minučių – didžiosios dalies žmonių oda gali tiek išbūti saulėje dar nepradėjusi degti (matote, gamta visuomet žino viską geriau už mus). Be to, kaip minėta, niekas neapsaugos nuo UV spindulių absoliučiai, tad net ir išsitepimas apsauginiais kremais vitamino D gamybos nesustabdys.



UV spinduliai, nuo kurių kremai ir turėtų apsaugoti, skirstomi į UVA ir UVB.

UVA – tai ilgieji spinduliai, kurie prasiskverbia giliai į odą ir pažeidžia jos ląsteles, todėl UVA sukeliamą žalą pamatome laikui bėgant: išlenda smulkios raukšlelės, pigmentinės dėmės ir pan. Šie spinduliai atsakingi už fotosenėjimą.

UVB spinduliai yra trumpesni ir labiau veikia odą išoriškai – turint atitinkamą odos tipą, dėl šių ultravioletinių spindulių ji gražiai nurunda (nors tai ir nereiškia, kad oda nėra pažeista)... arba raudonai nudega. Taigi, UVB atsakingi už nudegimus.

Vadinasi, vertėtų rinktis apsaugą nuo abiejų tipų spindulių. Deja, dauguma apsauginių kremų siūlo apsaugą tik nuo UVB, todėl verta šiek tiek paskaityti etiketes ir įsitikinti, kad taip pat išvengsite ir UVA spindulių žalos.


Kaip, ko gero, ir daugelis, ilgai tikėjau, kad didesnis SPF reiškia ir didesnę apsaugą nuo saulės. Tačiau jo prasmė ne visai ta – palyginimui, SPF 15 rodo, kad nuo UVB* spindulių apsauga siekia 93%, SPF 30 – 97%, o SPF 50 – 98% (tai sąlyginiai skaičiai – skirtinguose šaltiniuose jie gali nežymiai skirtis). 

Sun Protection Factor ir šalia jo esantis skaičiukas reiškia laiką, kiek ilgai būsite apsaugoti nuo žalingų spindulių. Tereikia padauginti minučių, kurias galite išbūti saulėje iki pradedami degti, skaičių iš SPF skaičiaus. Priklausomai nuo odos tipo, ji pradeda degti saulėje po 5-20 min. Taigi, jeigu jūsų oda pradeda degti po 10 minučių, SPF 30 ją apsaugos 300 min. arba 6 valandas.

Žinoma, reikia prisiminti, kad apsaugai įtakos turi ir kiti faktoriai – maudynės, šluostymasis rankšluosčiu, odos tipas, prakaitavimas. O didesnis SPF nors ir reiškia, kad apsaugos odą ilgiau, taip pat gali lengviau iššaukti neigiamas reakcijas, nes tokioje priemonėje derinama daugiau skirtingų apsauginių filtrų. Todėl su SPF 50+ perspausti neverta.

*ne UVA! SPF būtent ir nurodo į apsaugą nuo UVB, tad matydami raides SPF galite būti ramūs, kad UVB apsauga tikrai bus – skaitant etiketes tereikia įsitikinti, kad filtrai saugo ir nuo UVA.


Filtrai, saugantys nuo UV spindulių, skirstomi į du tipus:

Fiziniai filtrai, arba mineralai, veikia kaip veidrodis. Jie spindulius tarsi atmuša ir išsklaido – tai titano ir cinko oksidai (titanium oxide, zinc oxide). Jie patikimai saugo nuo saulės poveikio, yra saugūs ir retai iššaukia alergines reakcijas. Tačiau, sakykime, estetinė problema su fiziniais filtrais yra ta, kad jie ir pasiliks ant odos paviršiaus, o nesusigers į ją (arba susigers labai mažai). Todėl fiziniai filtrai gali palikti ne itin gražiai atrodantį baltą šydą, kuris kartais turi dar ir tokį riebumo pojūtį. Kita vertus, vis dažniau gamintojai sprendžia šią problemą mineralus smulkindama iki nano dalelių, o tai turėtų sumažinti balto šydo efektą. Kiek teko pastebėti, išties apsauginiai kremai nuo saulės su fiziniais filtrais tampa vis lengvesni ir su labai minimaliu baltu šydu. Iš dalies tai susiję su tuo, kad filtrai imami smulkinti iki nano dalelių (tai visuomet parašyta ir sudėtyje, prie ingrediento priduriant [nano]). Nors teoriškai nano dalelės yra tokios mažos, kad galėtų patekti net į odos ląstelių vidų, kol kas visi tyrimai patvirtina, kad taip nėra, fizinių filtrų dalelės lieka išorėje.

Dar vienas niuansas – fiziniai filtrai negeba suteikti ilgos, SPF 50 vertos apsaugos. Paprastai visi kremai nuo saulės, kuriuose naudojami fiziniai filtrai, sieks maksimum SPF 30. Tai reiškia, kad apsaugą reikės atnaujinti dažniau.

Cheminiai filtrai sugeria UV spindulius. Šių filtrų yra gyvas galas, tačiau jie pasižymi skirtingomis apsauginėmis savybėmis, todėl paprastai yra derinami tarpusavyje, kad užtikrintų plataus spektro apsaugą. Visgi, nors cheminiai filtrai labiau draugauja su oda, t. y. lengviau įsigeria ir t. t., jie kur kas dažniau skatina neigiamas odos reakcijas, tad paprastai sunkiai draugauja su jautria oda. 

Griežčiau vertinančioje Amerikoje saugiais yra patvirtinti 14 cheminių filtrų, Europoje – 28.  Tačiau su griežtumu Amerika šitoje vietoje pralaimi – šios valstybės sąrašas buvo patvirtintas daugiau nei prieš 20 metų, tad keli filtrai nuo to laiko jau nebenaudojami, kiti, nepaisant to, kad tebėra sąraše, yra įvertinti kaip turintys rizikos faktorių, jų koncentracija ribojama tiek JAV, tiek ES. Be to, panašu, kad nuo to laiko buvo atrasti papildomi saugūs filtrai, kurie yra patvirtinti ES, tačiau JAV nesutinka jų įsileisti dėl nepakankamai atliktų tyrimų. Su JAV yra įdomus niuansas, kad jie kremus nuo saulės traktuoja panašiai kaip vaistus, kadangi paprastai kremų ingredientai įsigeria į odą ir patenka į kraują, vadinasi, gali paveikti visą organizmą. O su vaistais, kaip žinoma, atliekama šimtai tyrimų prieš paleidžiant juos į apyvartą – su dauguma UV filtrų tokių tyrimų labai trūksta.

Žinoma, tam tikra prasme JAV yra teisi. Tikėtina, kad ir seniau į sąrašą įtraukti filtrai buvo saugūs, o nuomonė pasikeitė tik ilgainiui atlikus papildomus tyrimus. Tačiau argi ne verčiau atnaujinti sąrašą filtrais, kurie bent jau dabar yra laikomi saugiais, ir uždrausti tuos, kurie dabar paaiškėjo kaip ne itin patikimi? Bet iš esmės tokio žodžių junginio kaip saugus cheminis filtras, ko gero, apskritai nereikėtų vartoti. Patvirtindama mano žodžius, dar visai neseniai FDA (U.S.A. Food & Drug Association) pateikė oficialų pareiškimą, kad jokių cheminių filtrų saugumu nereikėtų būti užtikrintiems – su jais visais yra atlikta per mažai tyrimų (tiesa, čia buvo kalbama apie JAV patvirtintus filtrus, ne apie naujus, kurie patvirtinti ES. Kita vertus, jiems galioja tas pats – tyrimų trūksta). FDA išvada yra tokia, kad realiai vieninteliai tikrai saugūs filtrai yra du minėti fiziniai. Manau, ir pati su tuo sutinku – dėl cinko ir titano oksidų galime būti ramūs, ir SPF su jais bus patikimiausias sprendimas.

Tai ką daryti su cheminiais filtrais? Visgi jų patrauklumą sunku nuneigti dėl lengvesnės konsistencijos ir balto šydo nebuvimo bei ilgiau trunkančios apsaugos. Cheminių filtrų iš esemės tiesiog norisi, nors jie ir nėra būtini. Aš pati į cheminius UV filtrus žiūriu kaip ir į diskusijas į maistą: o tai kava gerai ar blogai? Gali įrodinėti ir vieną, ir kitą pusę.

Na, tuomet galbūt nereikėtų pulti į kraštutinumus, tačiau prisiminti, kad better safe than sorry – tai gera politika visais gyvenimo atvejais. Tų filtrų, kurie įvertinti kaip pavojingi, vengti. Įvertintieji kaip vidutiniškai pavojingi dažnai stokoja pakankamai tyrimų, trūksta tyrimų su žmonėmis, rezultatai nėra galutiniai, alerginės reakcijos retos (tačiau egzistuoja) ar pan., tad jų rizika įvertinama kaip „galima“. Tai neturėtų stebinti, nes UV filtrai kosmetikoje naudojami tik ~30 metų, tad apie juos visus dar yra daug ką sužinoti. Tiesa, su neigiamomis odos reakcijomis niuansas yra tas, kad jos gali ištikti ne iš karto. Tarkime, naudojant nesaugius ingredientus, normali oda gali po kelių metų tapti jautri, nes yra tam tikros ribos, kiek odos barjeras gali atlaikyti. Tas pats ir su pačia saule – neigiamo efekto nebus staiga, bet galiausiai jis išlįs.

Ko gero, kiekvienam asmeniškai reikėtų nuspręsti, kliautis vidutiniškai saugiais filtrais, ar ne, nors aš pati su tokiais ingredientais (ne tik apsauginiais filtrais, apskritai visais ingredientais kosmetikoje) esu linkusi, kaip sakiau, elgtis better safe than sorry. Na, o tuos, kurie įvertinti (bent jau šiuo metu) kaip saugūs, jei nesate apsėsti saugumo manijos – naudokite. Jei visiškai nesate linkę rizikuoti, tuomet, kaip sakiau, lieka tik oksidai.
Iš visų egzistuojančių cheminių filtrų pabandžiau išskirti ir apibūdinti 19, kurie, įvertinus ~15 kompanijų gaminamus kremus nuo saulės, pasirodė naudojami dažniausiai – špargalkė keliaujant į parduotuves.

P. S. Vandenynų problema. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie cheminiai filtrai, žmonėms maudantis jūroje, nusiplauna, keliauja ir nusėda ant koralų rifų, kurie, kaip turbūt yra tekę girdėti, yra labai svarbūs visai ekosistemai. Dėl šių medžiagų sutrinka koralų reprodukcinė sistema ir jie nyksta... Ypatingai tai galioja purškiamiems apsauginiams kremams, nes jie lengvai nusiplauna, tad vardan gamtos siūlau nepatingėti ir verčiau gerai išsitrinti įprastais kremais. Dažniausiai koralai būna paveikti filtro oxybenzone (nors šio ir taip reikėtų vengti dėl rizikos sveikatai). Tiesa, pavojų vandenynams, deja, kelia ir fiziniai filtrai, susmulkinti iki nano dalelių – oksidų dalelės, susimaišiusios su vandeniu ir veikiamos saulės, išskiria vandeninio peroksidą, kuris pražudo fitoplanktoną – šiuo minta žuvys. 
______________

Ir JAV, ir ES leidžiami dažni filtrai:
  • Avobenzone / Butyl Methoxydibenzoylmethane (UVA). Saugus filtras, kurio vienintelis niuansas yra tas, kad nėra labai stabilus, būtent todėl dažnai derinamas su kitais filtrais, kurie yra mažiau saugūs. Sudirgimai pasireiškia nebent labai ypatingai jautriai odai. JAV ribojamas iki 3%, ES – iki 5%.
  • Terephthalylidene Dicamphor Sulfonic Acid (UVA). Saugus filtras, sudirgimai pasireiškia nebent labai ypatingai jautriai odai. ES ribojamas iki 10%. JAV jis nėra oficialiai įtrauktas į sąrašą, tačiau FDA kai kuriuose produktuose šį filtrą naudoti leidžia. Pastebėjau, kad populiariausias jis  Garnier, Vichy, La Roche-Posay produkcijoje.
  • Ethylhexyl Methoxycinnamate / Octinoxate / Ocyl Methoxycinammate (UVB, dalinai UVA). Ribojamas iki 5%, šis filtras siejamas su keliamomis alergijomis, odos dirginimu, kontaktinio dermatito sukėlimu. Tyrimai apie poveikį endokrininei sistemai nėra baigtiniai, tačiau manyti, kad šiai filtras visiškai saugus, irgi nėra tvirto pagrindo. Toksiškas aplinkai.
  • Ethylhexyl Salicylate / Octisalate / Octyl Salicylate (UVB). Siejamas su alerginėmis reakcijomis, kontaktiniu dermatitu, toksiškumu aplinkai. Ribojamas iki 5%.
  • Homosalate (UVB). Galimai toksiškas endokrininei sistemai, gali iššaukti odos dirginimą, greičiausiai yra toksiškas aplinkai. ES leidžia iki 10%, JAV – iki 15%.
  • Octocrylene (UVB, dalinai UVA). Vertinamas kaip vidutiniškai saugus dėl sukeliamų neigiamų odos reakcijų ir laisvųjų radikalų susidarymo sureagavus su saule, mutageniškas (ardo odos ląsteles). Abiejose šalyse leidžiama iki 10% koncentracija.
  • Phenylbenzimidazole Sulfonic Acid (UVB). Veikiamas saulės gali prisidėti prie laisvųjų radikalų susidarymo, galimai kacenrogeniškas, bet trūksta tyrimų. JAV ribojamas iki 4%, ES – iki 8%.
  • Oxybenzone / Benzophenone-3 (UVB, dalinai UVA). Vienas populiariausių filtrų, tačiau ir vienas dažniausių alergijų sukėlėjų – veikiamas saulės šviesos jis gali iššaukti neigiamas odos reakcijas. Manoma, kad gali turėti neigiamos įtakos endokrininei sistemai, tačiau tyrimai nėra baigtiniai. JAV ribojama iki 6%, ES – iki 10%.

Leidžiami tik ES dažni filtrai:
  • Bis-Ethylhexyloxyphenol Methoxyphenyl Triazine (UVA ir UVB). Tyrimų vėlgi nėra daug, bet kol kas abejoti filtro saugumu nėra pagrindo. Siūlydamas visišką apsaugą nuo abiejų UV spindulių, jis tapo vienu populiariausių filtrų.
  • Diethylhexyl Butamido Triazone (UVB, dalinai UVA). Kol kas abejoti filtro saugumu nėra pagrindo.
  • Diethylamino Hydroxybenzoyl Hexyl Benzoate (UVA). Kol kas abejoti filtro saugumu nėra pagrindo. 
  • Ethylhexyl triazone (UVB). Laikomas vienu saugiausiu naujos kartos filtrų, kuriam JAV turi tam tikrų daugiau teorinių įtarimų, bet kurie nėra patvirtinti jokiais išsamiais tyrimais.
  • Methylene Bis-Benzotriazolyl Tetramethylbutylphenol (UVA ir UVB). Tai vėlgi vienas iš labai retų filtrų, kurie siūlo visišką apsaugą nuo abiejų tipų UV, ir, kaip pastebėjau, tikrai populiarus. Nors tyrimai nėra išsamūs, manoma, kad laikantis tinkamų koncentracijų (iki 10%) filtras turėtų būti kiek įmanoma saugus.
  • Drometrizole Trisiloxane (UVB, dalinai UVA). Toksiškas aplinkai ir žmonėms įkvėpus (nors įkveptimo galimybė ir yra arti 0). Galimai kancerogeniškas, tačiau trūksta galutinių tyrimų.

Nedažnai pasitaikantys filtrai:
  • Isoamyl P-Methoxycinnamate (UVA, dalinai UVB). Natūraliai išgaunamas filtras, kuris galbūt dėl natūralios kilmės man ir kelia daugiausiai pasitikėjimo. Jis nėra dažnas, tačiau dvi firmos, kurias būtent (ir tik) rekomenduoju ne fizinių filtrų kategorijoje šio straipsnio pabaigoje, šį filtrą ir naudoja. Įtarimų ar nerimą keliančių tyrimų kol kas nėra.
  • Polysilicone-15 (UVB). Vėlgi kol kas pasirodantis kaip saugus filtras. Tiesa, jis yra silikono pagrindo, tad nerekomenduočiau riebios odos savininkams – silikonai sudaro ant odos plėvelę, kuri skatina odą dar labiau riebaluotis (tiesa, sausai odai tai gali būti teigiamas dalykas).
  • Benzophenone-4 / Sulisobenzone (UVB, dalinai UVA). Vienas iš vėlgi dažniausiai odos alergijas, sudirgimus, kontaktinį dermatitą sukeliančių filtrų. Leidžiamas ir JAV, iki 10%, ES riboja iki 5%.
  • Ethylhexyl Dimethyl PABA / Padimate-O (UVB). Siejamas su alerginėmis reakcijomis, neigiamu poveikiu endokrininei sistemai, iššaukia laisvųjų radikalų susidarymą, be to, yra nestabilus. Vienas iš tų filtrų, kur tikrai norėtųsi pasakyti laikytis atokiau, nes velniams jis reikalingas. Leidžiamas ir JAV, ir ten, ir ES ribojamas iki 8%.
  • 4-Methylbenzylidene Camphor (UVB). Neigiamai veikia endokrininę sistemą ir yra toksiškas aplinkai.


Gerame kreme nuo saulės svarbūs ne tik apsauginiai filtrai, tačiau ir kitų ingredientų dermė: ji užtikrina priemonės ilgalaikiškumą (atsparumą vandeniui ar prakaitui), padeda lengviau paskirstyti priemonę ant veido ir leidžia lengviau produktui įsigerti. Tačiau informacijos ties tokiais ingredientais yra pernelyg daug, tad šįkart norėčiau apsiriboti vieninteliu gana svarbiu momentu – gerame kreme nuo saulės paieškokite antioksidantų.

Saulė yra vienas pagrindinių faktorių, dėl kurių išsiskiria laisvieji radikalai. Negana to, jų genezę skatina ir kai kurie nelabai saugūs UV filtrai. Trumpai paaiškinant, laisvieji radikalai ardo odos ląstelėse esančias tokias puikias medžiagas, kaip, pavyzdžiui, kolageną, tad iš esmės veda prie ankstyvo senėjimo. Prieš tai ir kovoja antioksidantai. Ketinu parengti apie juos atskirą įrašą, tad kol kas trumpai paminėsiu, kad verta ieškoti vitamino E, vitamino C, įvairių žolelių ar uogų ekstraktų, niacinamido. Bent jau vitaminas E (tocopherol, tocopheryl acetate) paprastai yra visuose kremuose nuo saulės, bet kuo antioksidantų daugiau, tuo geriau.

Vitaminas A? Šis vitaminas taip pat yra labai geras antioksidantas ir apskritai puikus ingredientas. Tačiau prieš dešimtmetį pasirodęs tyrimas su pelėmis atskleidė, kad vitaminas A, reaguodamas su saulės šviesa, gali tapti kancerogeniškas. Pasak ES, sunku nuspręsti, ar tai galioja ir žmonėms, nes pelių ir žmonių oda skiriasi jautrumu. Pastarąjį dešimtmetį šiuo klausimu vyksta tyrimai, tačiau EWG (Environmental Working Group) kremuose nuo saulės rekomenduoja vitamin A, retinyl palmitate, retinol, retinyl acetate, retinyl linoleate ir retinoic acid vengti, kol nebus baigtinių tyrimų. Nutariau paminėti šį faktą, tačiau vėlgi, reikia nuspręsti patiems. Tiesa, kiek skaitydama supratau, ES gaminamoje kosmetikoje vitamino A formų ir taip nededama, tad jei ir verta jaudintis – nebent dėl JAV gaminamos kosmetikos.

Sakyčiau, teorijos prirašiau nemažai – sveikinu, jei perskaitėte! O dabar smagioji dalis – praktika. Patyrinėjusi rinką pranešu, kad situacija yra gana apgailėtina. Tačiau aš pabuvau visiška ingredientų freak'ė: jokio alkoholio, jokių silikonų (man nepatinka priemonių pojūtis su jais, be to, riebiai odai dar labiau skatina riebalavimąsi), anei vieno bent kiek nesaugaus filtro, jokio propileno glikolio (jis dažnai naudojamas kaip kai kurių filtrų stabilizatorius. Daugiau apie jį čia > ir čia >) ir ne didesnė kaina nei 35eur. Be to, tikrinau tik realiai populiariausias firmas, mat, pripažinkime, dažniausiai visi jas pirmiausiai ir peržiūrime. Jei mėgstate pasiknisti, manau, tarkime, iherb.com turėtų būti neblogų kremų. 

Taigi, ką radau? Pradėsiu nuo saugių kremų nuo saulės su fiziniais filtrais:


  • Bioderma. Photoderm Mineral Spray SPF 50+ ir, norintiems ko nors su spalva – Photoderm Nude Touch SPF 50+. Minusai: nors nei vieno nebandžiau, bet kiek skaičiau atsiliepimus, ne visiems gali patikti sunkokos tekstūros, gali ilgiau užtrukti produktą įtrinti. Mažokai antioksidantų.
  • Madaravisa produkcija. Pati turiu porą priemonių ir mielai rekomenduočiau ne tik dėl puikių sudėčių, bet ir dėl lengvos tekstūros. Minusai: kai kurių produktų kainos; didžiausias SPF – SPF 30.
  • REN. Clean Screen Mineral SPF 30 Mattifying Broad Spectrum Face Sunscreen. REN yra dar viena natūralios kosmetikos firma, o atsiliepimai apie kremą, atrodo, neblogi. Minusai: kaina; ne didesnis nei 30 SPF.

Saugių firmų, naudojančių cheminius filtrus (ar derinančiomis ir tuos, ir tuos) radau (tik) dvi, bet abi tikrai mane sužavėjo, ir manau, kad ateity rinksiuos priemones būtent iš jų: Caudalie ir Green People. Iš pirmo žvilgsnio kainos gali pasirodyti aukštokos (taip pat ir aukščiau minėtų kremų su fiziniais filtrais), bet tada pažiūrėjau, ką galima rasti vaistinėse, ir kainos pasirodė panašios, be to, šiltuoju metų laiku visada būna akcijų. Tarkim, dar neseniai Madarai buvo 40% akcija. Tiesa, nei Caudalie, nei Green People neįmanoma rasti Lietuvoje, tačiau nemanau, kad šiais laikais tai problema, tuolab, kai nemažai internetinių parduotuvių siunčia nemokamai. 

Ne tobula, bet neblogai. Pabaigai visgi noriu paminėti dar porą firmų: Avène ir Paula's Choice. Iš esmės su Avène viskas buvo tvarkoje, kiek žiūrėjau, visur naudojami saugūs filtrai. Mane realiai erzino tik naudojamas propileno glikolis ir silikonai – visur radau arba vieną, arba kitą, arba abu. Bet palyginus su nesaugiais filtrais, tai nėra kažkokie tragiški ingredientai net ir jautriai odai – tikrai ne blogiau už nesaugius filtrus. Žodžiu, jeigu tektų kažką parekomenduoti, kad žmogus staigiai galėtų nueiti į vaistinę ir nusipirkti, rekomenduočiau AvènePaula's Choice taip pat turi kelis (bet tikrai ne visus!) iš pažiūros labai šaunius kremus, praturtintus nuostabiais ingredientais, bet su kuriais problema yra sudėtyje esantys silikonai ir, na, galbūt kaina. Bet, kaip minėjau, tai dar palyginus menkos nuolaidos.

Žinoma, kaip sakiau, aš buvau tikra freak'ė ir vadinamąsias rekomendacijas dariau pagal save. Kiek eiti į kompromisus, kokių ingredientu (ne)ieškoti – tai kiekvieno asmeninis reikalas, tad palieku sprendimus jums, o aš tepateikiu informaciją kaip galėdama objektyviau, nesistengdama gąsdinti ar ko nors pateikti iš pernelyg geros pusės. Kita vertus, nepaisant griežtumo, kelias mano kriterijus atitinkančias firmas radau – vadinasi, kriterijai nėra neišpildomi, ar ne? Net ir kainos ne visuomet yra kosminės. Tad turbūt telieka susumuoti, kad kaip ir visiems visur, kosmetikos kompanijoms, atrodo, taip pat trūksta tik noro.


Jei dar ko nors trūksta ar norite klausti, lauksiu komentarų!

3 komentarai

  1. Labas! Vienas paminėjimas, jei neklystu, dalelės nano - privalomai nurodoma tik Europoje. Jei sudėtis tikrinama JAV puslapiuose, ten greičiausiai nebus nurodyta - pati susidūriau :)
    Mane labai dominantis klausimas buvo, ar titano dioksidas apsaugo nuo vieno, ar abiejų (UVA ir UVB), ir gal aišku kokiais procentais, t.y. nuo kurių spindulių labiau. Kiek žinau, zinko oksidas apsaugo nuo abieju. Idealiu atveju, geriausia sako jei yra šių filtrų derinys, bet tokių kremų sunku rasti. Man įdomu, ar užtenka apsaugos, jei tik bus titano dioksidas sudėtyje? :/
    Dar nežinau ar svarbu ar ne, gamintojai kartais pamini, kad naudojamos ne nano, o skaldytos dalelės (Tokiu atveju tai ne-nano, bet dekoratyvinis efektas geresnis).
    Aš pati esu irgi riebiaodė, ir laikausi panašių principų (be alkoholio, be silikonų, vengiu jei įmanoma propylene glycol)! :) Jei mieste, man SPF30 užtektų, bet į gamtą norėjau daugiau, ir norėdama šiai vasarai įsigyti kremą, nusipirkau Purito Centella Green Level Unscented Sun - filtrai cheminiai, bet lyg saugūs... Mielai išbandyčiau ir jų fizinių filtrų kremą Comfy Water Sun Block. Na o buvau dar išsirinkus, mano nuomone gerą kremą turintį gerus atsiliepimus, bet negaliu gauti :D Tai Biossance Squalane + Zinc Sheer Mineral Sunscreen SPF 30 :)
    REN nesirinkčiau turbūt dėl citrusų, palergonijų, ir (galbūt) didelio phenoxyethanolio kiekio. Caudalie dėl Cacao butter :/

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveika!

      Dėl nano dalelių – geras, nežinojau, dėkui, reikės papildyti. :) O su skaldytomis (pati nesu sutikusi tokio aprašymo) – įdomu, čia ne tas pats kaip nano? Nes realiai nano dalelės ir yra dėl dekoratyvinio aspekto suskaldytos dalelės. :D Kažkaip dabar bandžiau skaityti literatūrą ir nelabai randu, kad būtų išskiriama.

      Su titano oksidu, taip, visgi yra niuansų. Teoriškai jis saugo nuo abiejų tiek pat gerai kiek cinko oksidas, bet kad saugotų lygiai taip pat gerai ir nuo UVA, turi būti labai gerai apgalvota ir stabili formulė, kitaip gali galingumas sumažėti. Tai šiaip taip, apsidraudžiant ko gero būtų geriausia naudoti arba su abiejais filtrais, arba rinktis vien cinko oksidą. ;) Kita vertus, jei su priemonės formule viskas tvarkoj, tai titano oksido turėtų užtekti. Užtat galiausiai viskas susiveda į tai, kiek pasitiki vienos ar kitos firmos kruopštumu. Tarkim kažkaip tikiu, kad kokia Paula's Choice tikrai turėjo šitą faktą omeny, tai su jos produktais turėtų būti viskas tvarkoje – bet čia grynai pasitikėjimo klausimas iš vartotojo pusės.

      Purito Centella negirdėta firma, bet va, kaip ir sakau, turėtų visokios underground firmelės gaminti kažką gero. :) Tik, na, kiek iš mūsų jų ieško... :D Dėl Biossance – aha, dabar pasižiūrėjau, kad Cult Beauty lyg ir neturi, o gaila. Apskritai ta firma atrodo man labai įdomi ir faina, tik nuu, brangoka!

      O tiesa, kodėl cacao butter'is Caudalie nepatinka? Kad turėtų riebinti dar odą, ar kaip?

      Panaikinti
  2. Labas, dėl tų skaldytų, pabandyk pagooglint micronized, nors dabar žiūriu yra dar vienas kitas naujas terminas micron-sized :D
    Dėl vien titano dioksido filtro - mano kremas bareMinerals SPF30, kur truputį neramu buvo. Bet pačia firma pasitikėčiau :)
    Purito korėjiečių, aš ją dažnai matau, jos saulės kremai man rodos ant bangos :D
    O Biossance, jo, Cult Beauty almost there :D Na gal dar papildys asortimentą ir šiuo produktu kažkada :)
    Cacao butter kiek žinau yra stipriai komedogeniškas. Aišku, Caudalie produkte jis neina pirmaisiais numeriais. Bet šio ingrediento truputį prisibijau, nes man rodos jis man gausiai kėlė bėrimus, kol neišėmiau kondicionieriaus su šiuo ingredientu. Nežinau, dar reiktų daugiau pasitestuoti, bet toks mano dabartinis įsivaizdavimas :))

    AtsakytiPanaikinti

© vinilina. Design by FCD.