2013-2015 Beauty Vibes. Powered by Blogger.

Kremų nuo Saulės Alfa ir Omega + Bioderma Priemonių Apžvalga


Nors, atrodo, Lietuvoje gyvename tiesiog nuolatiniame spalio mėnesyje (dažniausiai lyja, šalta ir vėjuota, tačiau 2 dienos per mėnesį pasitaiko saulėtos ir pakankamai šiltos), visgi vasara daugiau nei 20+ laipsnių pradėjo džiuginti kiek dažniau. Ta proga, kaip pastebiu, kosmetikos apžvalgininkės ėmė pasakoti apie apsauginius kremus nuo saulės ir apskritai kalbėti daugiau apie tai, kaip išsirinkti tinkamus. Taigi, informacijos netrūksta, tačiau nusprendžiau šokti į traukinį ir aš - kremus nuo saulės poveikio rinkausi ganėtinai ilgai ir atsakingai, o pasikartoti žinias niekada nekenkia.

Noriu įdegio, o ne apsaugos! 

Kalbu ne apie save (nes mielai būčiau dar baltesnė nei esu), tačiau neretai pretekstu nenaudoti kremo nuo saulės tampa mitas, kad tuomet neišeis įdegti. Tačiau šis teiginys būtent ir yra ne daugiau nei mitas. Joks kremas negali odos absoliučiai apsaugoti nuo saulės poveikio, o jai užtenka vos +/-5 proc. spindulių, kad pradėtų gaminti melaniną ir įdegtų. Šitai ne kartą esu sau patvirtinusi ir praktiškai - viešint šiltuose ir saulėtuose kraštuose, kad ir kiek besisaugočiau, vis vien bent kažkiek įdegu. Todėl kremas nuo saulės yra būtinas - galbūt įdegsite truputį lėčiau, tačiau kur kas tolygiau, sveikiau, be to, padėkosite sau po kelių dešimčių metų dėl mažiau pastebimo fotosenėjimo.

UV spinduliai

Gerai žinomi UV spinduliai, nuo kurių kremai ir turėtų apsaugoti, skirstomi į UVA ir UVB. Pirmieji yra ilgieji spinduliai, kurie prasiskverbia giliai į odą ir pažeidžia jos ląsteles, todėl UVA sukeliamą žalą pamatome laikui bėgant - išlenda smulkios raukšlelės, pigmentinės dėmės ir pan. UVB spinduliai yra trumpesni ir labiau veikia odą išoriškai - turint atitinkamą odos tipą, dėl šių ultravioletinių spindulių ji gražiai nurunda (nors tai ir nereiškia, kad oda nebus pažeista)... arba raudonai nudega. Taigi, vertėtų rinktis apsaugą nuo abiejų tipų spindulių. Deja, dauguma apsauginių kremų siūlo apsaugą tik nuo UVB, todėl verta šiek tiek paskaityti etiketes ir įsitikinti, kad taip pat išvengsite ir UVA spindulių žalos.

Apsauginiai filtrai

Šie filtrai, saugantys nuo UV spindulių, skirstomi į du tipus - fizinius ir cheminius. Fiziniai filtrai, arba mineralai, spindulius tarsi atmuša ir išsklaido - populiariausi yra titano ir cinko oksidai. Jie patikimai saugo nuo saulės poveikio, yra saugūs ir retai iššaukia alergines reakcijas. Tačiau fiziniai filtrai gali palikti ne itin gražiai atrodantį baltą šydą, be to, jie sunkiai arba išvis nesusigeria į odą. Kita vertus, vis dažniau gamintojai sprendžia šią problemą mineralus smulkindama iki nano dalelių, o tai turėtų sumažinti balto šydo efektą.

Tuo tarpu cheminiai filtrai sugeria UV spindulius. Šių filtrų yra gyvas galas, tačiau jie pasižymi skirtingomis apsauginėmis savybėmis, todėl paprastai yra derinami tarpusavyje, kad užtikrintų plataus spektro apsaugą. Visgi, nors cheminiai filtrai labiau draugauja su oda, lengviau įsigeria ir t. t., jie kur kas dažniau skatina neigiamas odos reakcijas. 


Kodas SPF

Kaip, ko gero, ir daugelis, ilgai tikėjau, kad didesnis SPF reiškia ir didesnę apsaugą nuo saulės. Tačiau jo prasmė ne visai ta - palyginimui, SPF 15 rodo, kad nuo UVB (ne UVA! Būtent UVB sukelia nu(į)degimą) spindulių apsauga siekia 93%, SPF 30 - 97%, o SPF 50 - 98% (tai sąlyginiai skaičiai - skirtinguose šaltiniuose jie gali nežymiai skirtis). Sun Protection Factor ir šalia jo esantis skaičiukas reiškia laiką, kiek ilgai būsite apsaugoti nuo žalingų spindulių. Tereikia padauginti minučių, kurias galite išbūti saulėje iki pradedami degti, skaičių iš SPF skaičiaus. Priklausomai nuo odos tipo, ji pradeda degti saulėje po 5-20 min. Taigi, jeigu jūsų oda pradeda degti po 10 minučių, SPF 30 ją apsaugos 300 min. arba 6 valandas.

Žinoma, reikia prisiminti, kad apsaugai įtakos turi ir kiti faktoriai - maudynės, šluostymasis rankšluosčiu, odos tipas, prakaitavimas. O didesnis SPF nors ir reiškia, kad apsaugos odą ilgiau, taip pat gali lengviau iššaukti neigiamas reakcijas, nes tokioje priemonėje derinama daugiau skirtingų apsauginių filtrų. Todėl su SPF 50+ perspausti neverta.

Kiti ingredientai, kurių (ne)vertėtų ieškoti 

 Gerame kreme nuo saulės svarbūs ne tik apsauginiai filtrai, tačiau ir kitų ingredientų dermė. Plėvelę sudarančios medžiagos ir emulsikliai užtikrina priemonės ilgalaikiškumą (pavyzdžiui, atsparumą vandeniui), minkštikliai ir tirpikliai padeda lengviau paskirstyti priemonę ant veido ir jos absorbavimą. Labai svarbūs yra antioksidantai, kurie tarsi papildo UV filtrus ir sustiprina juos.

Kalbant apie filtrus, asmeniškai labiau linkstu į fizinių filtrų pusę - taip, priemones su jais gali būti sunkiau aplikuoti, tačiau jie kur kas saugesni ir nekelia per daug klausimų. Tuo tarpu cheminių filtrų lauke diskusijos niekaip nesibaigia (ypatingai kontroversiški - oxybenzone ir octinoxate), o kol nėra galutinio susitarimo ir tyrimai nesibaigia, verčiau būti atsargesniems.

Dar viena medžiaga, apie kurią kalbos nenutyla, tai vitaminas A, ingredientų sąrašuose geriau žinomas kaip retinyl palmitate, retinol arba retinyl acetate. Taip, jis yra svarbus vitaminas, reikalingas odos ląstelių atsinaujimui, veikiantis kaip antioksidantas ir kovojantis su senėjimu, todėl apskritai tai puikus ingredientas. Labai dažnai jis randamas ir kremuose nuo saulės, kas galbūt ir yra logiška. Tačiau kontaktuojant su saule, pasak tyrimų, vitaminas A skatina laisvųjų radikalų susidarymą, o tai didina ir vėžinių susirgimų tikimybę. Vėlgi tyrimai nėra baigtiniai, yra ir jiems prieštaraujančių studijų, o kovos ar prieš ingredientus kosmetikos karuose retai užtikrintai pasibaigia. Tačiau laikausi požiūrio, kad atsarga gėdos nedaro - švelniai patarčiau ir jums taip galvoti, o priemones su puikiuoju vitaminu pasilikti vakarui.


Pereinant prie asmeninių pasirinkimų, renkantis kompanionus vasarai teko nusiteiki, kad tobulo varianto nerasiu - vis vien sudėtyje bus kažkas nepageidaujamo. Todėl iš apsauginio kremo nuo saulės iš esmės norėjau lengvos konsistencijos, kad ši dar labiau neriebintų odos ir greitai susigertų. O ingredientų atžvilgiu sutikau eiti į kompromisus - svarbiausiais kriterijais tapo alkoholio nebuvimas ir kontroversiškai vertinamų UV filtrų minimumas. Taigi, šiek tiek panaršius internetą, labai priimtinu variantu (taip pat ir kainos) tapo Bioderma kremai nuo saulės Photoderm AKN SPF 30 ir Photoderm Spray SPF 30.

Teisybės dėlei, abu produktai yra panašūs tiek aplikavimo aspektu, tiek sudėties - realiai net nebūtina turėti jų abiejų, nes kiekvienas yra skirtas ir kūnui, ir veidui. Tačiau Photoderm AKN yra praturtintas įvairesniais antioksidantais ir drėkikliais, kurių nėra Photoderm Spray (žinoma, ir ten yra naudingų medžiagų, tačiau šiek tiek mažiau), todėl pasirodė, kad su veido oda draugaus dar geriau. Be to, 100 ml pakuotė gana kompaktiška ir tinkama kelionėms (Photoderm Spray talpa - 200 ml), todėl pamąsčiau, kad verta įsigyti abu produktus.

Abu kremai nuo saulės yra purškiami ir dėl to lengvai dozuojami. Priemonės maloniai dengiasi, gražiai išsisklaido ir pakankamai greitai susigeria, o ne plaukioja odos paviršiuje. Šiuos kremus iš tikro patiko naudoti, nes iki šiol visi kremai nuo saulės pasitaikydavo sunkios konsistencijos ir riebinantys odą. Makiažas ant jų gula be priekaištų, o jo laikymosi laikui kremai įtakos nedaro.

Jei gerai įsižiūri, gali pastebėti itin lengvą nuo kremų liekantį baltą šydą, tačiau jis vos matomas ir tikrai pernelyg netrukdo. Nuo saulės produktai, kaip ir priklauso, saugo gerai - ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių. Nei vienas jų neturėtų kimšti porų. Taigi, viską susumavus, pasirinkimais likau patenkinta ir rekomenduoju juos savo skaitytojams. Tačiau, žinoma, mielai išgirsčiau, ką šiuo metu naudojate jūs, tad nepamirškite palikti komentarų!

Kaina. Photoderm AKN - apie 14, Photoderm Spray - apie 22. Raginčiau pasinaudoti įvairiomis birželio mėnesį vykstančiomis akcijomis kosmetikai nuo saulės - pati už abu produktus vietoje 36 sumokėjau 26.

Sudėtys.

Bioderma Photoderm AKN SPF 30. Aqua / Water / Eau, Dicaprylyl Carbonate, Octocrylene, Methylene Bis-Benzotriazolyl Tetramethylbutylphenol [Nano], Butyl Methoxydibenzoylmethane,  Tridecyl Salicylate, Tocopheryl Acetate, Ectoin, Mannitol, Xylitol, Rhamnose, Fructooligosaccharides, Laminaria Ochroleuca Extract, Glycolic Acid, Ginkgo Biloba Leaf Extract, Citric Acid, Dodecyl Gallate, Decyl Glucoside, C20-22 Alkyl Phosphate, C20-22 Alcohols, Xanthan Gum, Propylene Glycol, Citric Acid, Caprylic / Capric Triglyceride, Sodium Hydroxide, Disodium EDTA, Chlorphenesin, Phenoxyethanol, Fragrance (Parfum).

Bioderma Photoderm Spray SPF 30. Aqua, Dicaprylyl Carbonate, Methylene Bis-Benzotriazolyl Tetramethylbutylphenol [Nano], Octocrylene, Butyl Methoxydibenzoylmethane, Hydroxypropyl_Dimethicone_Behenate, Microcrystalline_Cellulose, Methylpropanediol, Ectoin, Mannitol, Xylitol, Rhamnose, Fructooligosaccharides, Laminaria Ochroleuca Extract, Decyl Glucoside, C20-22 Alkyl Phosphate, C20-22 Alcohols, Cellulose Gum, Xanthan Gum, Propylene Glycol, Caprylic / Capric Triglyceride, Sodium Hydroxide, Disodium EDTA, Phenoxyethanol, Chlorphenesin, Fragrance (Parfum).

No comments