Talino dienoraštis #1: ką veikti

Atrodo, kad VISI sausį keliavo. Bandžiau suskaičiuoti pažįstamus, kurie buvo kur nors išvažiavę ir galiausiai nebetilpau ant rankų pirštų. Laimei, ir mes su draugu jau rudens pradžioje buvome nusipirkę bilietus į Taliną - trumpas pabėgimas jo gimtadienio proga. Iš pradžių viduje truputį graužė pavydas, kad kiti keliavo į tokias įdomias šalis - visgi Talinas ne Londonas, Paryžius ar Roma, - tačiau kai tik padėjau koją ant Talino senamiesčio grindinio, supratau, kad čia be proto nuostabu ir tai vieta, kurią tikrai norėjau pamatyti. Senamiestis - tokio pat ypatingo grožio kaip Vilniaus ir Rygos, tik čia šiek tiek daugiau gali jausti vokiečių ir skandinavų įtakos architektūrai, kur ne kur - stačiatikių. Žodžiu, užbūrė! Na, o ką gi verta Taline pamatyti? Patys apsiribojome daugiausiai senamiesčiu, tad beveik visi objektai ir yra iš ten.

Pats senamiestis. Jis tikrai nėra toks didelis, kaip gali atrodyti žemėlapyje. Maniau, kad apeiti reikės visų dviejų dienų, tačiau nesunkiai išvaikščiojome gatveles per pusdienį. O ir įsiminti kelius lengva - informacijos centre žemėlapio taip ir nepasiėmėme. Turbūt labiausiai patiko spalvoti namai, kurių gausu kaip ir Rygoje, o daugiau neturiu ką pridurti - juk nuotraukos kalba už mane...

Toompea. Taip vadinasi aukštutinė senamiesčio dalis, besidriekianti palei senovinę romaninio stiliaus gynybinę sieną. Toompea gausu apžvalgos aikštelių, nuo kurių patogu akimis apmesti visus Talino raudonus stogus ir toliau stovinčią labiau industrinę miesto pusę. Taip pat būtent šioje dalyje truputį labiau jaučiasi stačiatikių dvasia su visais žemais rausvais ir gelsvais nameliais ir stovinčia didinga cerkve.

Aleksandro Nevskio cerkvė. Priešingai negu Rygoje, Taline nudžiugino tai, kad įėjimas į daugelį bažnyčių yra nemokamas - ne išimtis ir Aleksandro Nevskio cerkvė. Cerkvės visada žavi savo puošnumu, ir nors katalikai irgi nevengia iščiustytų maldos namų, visgi pas stačiatikius tas puošnumas dar gausesnis ir didingesnis, tad pasidairyti yra į ką. Nors neprošal pakeliui užsukti ir į bet kurią katalikų bažnyčią - dauguma unikalios tuo, kad statytos gotikinio ir romaninio stilių sandūroje, taigi, rezultatai - įdomūs.

Mint Vinetu dvynys. Netoli Rotušės yra senų knygų knygynas – analogas Vilniuje stovinčiam Mint Vinetu, tik be kavinės. Kita vertus, knygų daug daugiau. Žinoma, dauguma jų estiškos, tačiau yra ir kelios lentynos angliškų + seni žurnalai, pavyzdžiui, National Geography numeriai, siekiantys 1980 m. Dar pavyko aptikti retą visų Narnijos kronikų knygų rinkinį (visas 7!!!). Be proto gaila, kad šios buvo parašytos estiškai... Na, ir dar šiame knygyne buvo pilna atvirukų – tiek naujų, tinkančių lauktuvėms, tiek iš 1950 m. su SSRS užrašais. O kur dar pašto ženklai! Šis knygynas – lobis antikvaro ir senienų mylėtojams bei kolekcininkams. 

Jūra. Talinas yra uostamiestis, tad nenueiti prie jūros yra beveik nuodėmė. Jei pavyks, rekomenduoju pasivaikščioti promenada, tačiau mes apsilankėme būtent uosto dalyje. Pirmą kartą mačiau jūrą tokią ramią. Jokių bangų, jokio ošimo, tik lengvas vėjelis. Pilkas vanduo, pilkas dangus ir ramuma. Paliko įspūdį.

Suvenyrai:

• Estonian House. Jei ieškote suvenyrų (ypatingai maisto prekių) – tai puiki parduotuvė. Nuo medinių šaukštų iki kailio kepurių, nuo užtepėlių iki Vana Tallinn ir atvirukų iš storo perdirbto popieriaus – viskas pagaminta estų Estijoje rankomis. Pati iš čia išėjau nešina estiška kava (beveik 5 eurai). Tai viena iš ypatingesnių suvenyrų krautuvių, kurias pavyko aptikti, tačiau aplinkui esti ir nemažai tradicinių.
• Kalev. Mažai kas nežino, kad Kalev šokoladas – estų produktas. Tad savaime aišku, kad Taline galima rasti ir šiam šokoladui dedikuotas parduotuves.  Šokolado esti visokių formų, įdarų, su priedais ir įgavusio gyvūnų išvaizdą. Žinoma, čia Kalev šokoladas šiek tiek įmantresnis ir labiau gurmaniškas nei tie, kuriuos randame prekybos centruose Lietuvoje, tad ir kaina didesnė, bet visgi vertinčiau kaip vidutinę – senamiestyje teko aptikti ir brangesnių. Ir pati čia šį tą įsigijau. Kaip minėjau, viena Kalev parduotuvė stovi senamiesty, ir ši sujungta su labai jaukia ir senoviškai įrengta kavine. Čia pasirinkimas šiek tiek mažesnis, tačiau yra ir dar viena parduotuvėlė Rotermanno kvartale šalia senamiesčio (apie jį – žr. žemiau), kur atsiveria šokolado rojus. Žodžiu, norėdami labiau pasigrožėti šokoladiniais kūriniais sukite į senamiestį, o norėdami įperkamos įvairovės, keliaukite link Rottermano. 

Apsipirkti:

• Viru Keskus. Prekybos centras, esantis šalia senamiesčio, visai sužavėjo. Be tradicinių parduotuvių ten taip pat yra River Island, o vietinėje kosmetikos parduotuvėje, kuri apėmė viską nuo dekoratyvinės iki kvepalų, radau labai fainą natūralesnės kosmetikos kampelį. Ten rikiavosi tokie ženklai kaip Madara, Lietuvoje nesantys Melvita, REN ir kiti. Tiesa, vaistinės nenustebino – tikėjausi aptikti NUXE, tačiau deja.
• Rotermann. Kvartalas, prasidedantis iškart šone nuo minėtojo prekybos centro, pozicionuoja save kaip jaunimo kvartalą. Tai tikrai labai nauja vieta, matosi iš statytų namų – tai tarsi Loft Town Vilniuje atitikmuo, architektūra moderni. Vėlgi nemažai tradicinių parduotuvių kaip Pull&Bear, Stradivarius, Bershka, taip pat yra kelios vietos pavalgyti – nuo azijietiškos virtuvės iki kavinukių ir specializuotų arbatos parduotuvių. Ten galite rasti ir specifines Kalev šokolado, sūrio krautuvėles.

Kol kas tiek, bet bus ir antra dalis!