Atrodo, kad VISI sausį keliavo. Bandžiau suskaičiuoti pažįstamus, kurie buvo kur nors išvažiavę ir galiausiai nebetilpau ant rankų pirštų. Laimei, ir mes su draugu jau rudens pradžioje buvome nusipirkę bilietus į Taliną - trumpas pabėgimas jo gimtadienio proga. Iš pradžių viduje truputį graužė pavydas, kad kiti keliavo į tokias įdomias šalis - visgi Talinas ne Londonas, Paryžius ar Roma, - tačiau kai tik padėjau koją ant Talino senamiesčio grindinio, supratau, kad čia be proto nuostabu ir tai vieta, kurią tikrai norėjau pamatyti. Senamiestis - tokio pat ypatingo grožio kaip Vilniaus ir Rygos, tik čia šiek tiek daugiau gali jausti vokiečių ir skandinavų įtakos architektūrai, kur ne kur - stačiatikių. Žodžiu, užbūrė! Na, o ką gi verta Taline pamatyti? Patys apsiribojome daugiausiai senamiesčiu, tad beveik visi objektai ir yra iš ten.
Pats senamiestis
Jis tikrai nėra toks didelis, kaip gali atrodyti žemėlapyje. Maniau, kad apeiti reikės visų dviejų dienų, tačiau nesunkiai išvaikščiojome gatveles per pusdienį. O ir įsiminti kelius lengva - informacijos centre žemėlapio taip ir nepasiėmėme. Turbūt labiausiai patiko spalvoti namai, kurių gausu kaip ir Rygoje, o daugiau neturiu ką pridurti - juk nuotraukos kalba už mane...
Toompea
Taip vadinasi aukštutinė senamiesčio dalis, besidriekianti palei senovinę romaninio stiliaus gynybinę sieną. Toompea gausu apžvalgos aikštelių, nuo kurių patogu akimis apmesti visus Talino raudonus stogus ir toliau stovinčią labiau industrinę miesto pusę. Taip pat būtent šioje dalyje truputį labiau jaučiasi stačiatikių dvasia su visais žemais rausvais ir gelsvais nameliais ir stovinčia didinga cerkve.


Aleksandro Nevskio cerkvė
Priešingai negu Rygoje, Taline nudžiugino tai, kad įėjimas į daugelį bažnyčių buvo nemokamas - ne išimtis ir Aleksandro Nevskio cerkvė. Cerkvės visada žavi savo puošnumu, ir nors katalikai irgi nevengia iščiustytų maldos namų, visgi pas stačiatikius tas puošnumas dar gausesnis ir didingesnis, tad pasidairyti yra į ką. Nors neprošal pakeliui užsukti ir į bet kurią katalikų bažnyčią - dauguma unikalios tuo, kad statytos gotikinio ir romaninio stilių sandūroje, taigi, rezultatai - įdomūs.
Mint
Vinetu dvynys
Netoli Rotušės yra senų knygų knygynas –
analogas Vilniuje stovinčiam Mint Vinetu, tik be kavinės. Kita vertus, knygų
daug daugiau. Žinoma, dauguma jų estiškos, tačiau yra ir kelios lentynos
angliškų + seni žurnalai, pavyzdžiui, National Geography numeriai, siekiantys
1980 m. Dar pavyko aptikti retą visų Narnijos kronikų knygų rinkinį (visas
7!!!). Be proto gaila, kad šios buvo parašytos estiškai... Na, ir dar šiame
knygyne buvo pilna atvirukų – tiek naujų, tinkančių lauktuvėms, tiek iš 1950 m.
su SSRS užrašais. O kur dar pašto ženklai! Šis knygynas – lobis antikvaro ir senienų
mylėtojams bei kolekcininkams.
Jūra
Talinas yra uostamiestis, tad nenueiti prie jūros yra beveik nuodėmė. Jei pavyks, rekomenduoju pasivaikščioti promenada, tačiau mes apsilankėme būtent uosto dalyje. Pirmą kartą mačiau jūrą tokią ramią. Jokių bangų, jokio ošimo, tik lengvas vėjelis. Pilkas vanduo, pilkas dangus ir ramuma. Paliko įspūdį.

Suvenyrai
Estonian House
Jei ieškote suvenyrų (ypatingai maisto prekių) – tai
puiki parduotuvė. Nuo medinių šaukštų iki kailio kepurių, nuo užtepėlių iki
Vana Tallinn ir atvirukų iš storo perdirbto popieriaus – viskas pagaminta estų
Estijoje rankomis. Pati iš čia išėjau nešina estiška kava (beveik
5 eurai). Tai viena iš ypatingesnių suvenyrų krautuvių, kurias pavyko aptikti,
tačiau aplinkui esti ir nemažai tradicinių.
Kalev
Mažai kas nežino, kad Kalev šokoladas – estų
produktas. Tad savaime aišku, kad Taline galima rasti ir šiam šokoladui
dedikuotas parduotuves. Šokolado esti visokių
formų, įdarų, su priedais ir įgavusio gyvūnų išvaizdą. Žinoma, čia Kalev
šokoladas šiek tiek įmantresnis ir labiau gurmaniškas nei tie, kuriuos randame
prekybos centruose Lietuvoje, tad ir kaina didesnė, bet visgi vertinčiau kaip
vidutinę – senamiestyje teko aptikti ir brangesnių. Ir pati čia šį tą įsigijau.
Kaip minėjau, viena Kalev parduotuvė stovi senamiesty, ir ši sujungta su labai
jaukia ir senoviškai įrengta kavine. Čia pasirinkimas šiek tiek mažesnis,
tačiau yra ir dar viena parduotuvėlė Rotermanno kvartale šalia senamiesčio
(apie jį – žr. žemiau), kur atsiveria šokolado rojus. Žodžiu, norėdami labiau
pasigrožėti šokoladiniais kūriniais sukite į senamiestį, o norėdami įperkamos
įvairovės, keliaukite link Rottermano.


Apsipirkti
Viru Keskus
Prekybos centras, esantis šalia
senamiesčio, visai sužavėjo. Be tradicinių parduotuvių ten taip pat yra River
Island, o vietinėje kosmetikos parduotuvėje, kuri apėmė viską nuo dekoratyvinės
iki kvepalų, radau labai fainą natūralesnės kosmetikos kampelį. Ten rikiavosi
tokie ženklai kaip Madara, Lietuvoje nesantys Melvita, REN ir kiti. Tiesa,
vaistinės nenustebino – tikėjausi aptikti NUXE, tačiau deja.
Rotermann
Kvartalas, prasidedantis iškart šone nuo
minėtojo prekybos centro, pozicionuoja save kaip jaunimo kvartalą. Tai tikrai
labai nauja vieta, matosi iš statytų namų – tai tarsi Loft Town Vilniuje
atitikmuo, architektūra moderni. Vėlgi nemažai tradicinių parduotuvių kaip Pull&Bear,
Stradivarius, Bershka, taip pat yra kelios vietos pavalgyti – nuo azijietiškos
virtuvės iki kavinukių ir specializuotų arbatos parduotuvių. Ten galite rasti
ir specifines Kalev šokolado, sūrio krautuvėles.


Maistas
August
Trečios kartos kavinukė su brew baru ir tokiomis kavomis kaip V60.
Mačiau, kad galima ir pavalgyti, tačiau mes buvome užsukę tik kavos. Ir
turiu pasakyti, kad ši išties kokybiška. Labai patiko interjeras –
absoliuti eklektika. Minimalūs akcentai, retro foteliai, kičinės kėdės,
modernūs stalai, Andy Warhol'o spalvos ir paveikslai (ne
nuotraukos) su katėmis: tobula. Kainos panašios kaip Vilniuje, gal tik
kai kurios kavos perkopia 3 eurus. Chai latte – €3, cappucino – €2,8.
Norėjome ir desertų, bet pamatėme per vėlai – jie sudėti šiek tiek už
baro, tad įpusėjus kavą tortukais teliko pasigrožėti.
Reval Cafe
Susidariau įspūdį, kad tai tarsi vietinis Vero Cafe (beje, Taline
egzistuoja ir Coffee Inn, persivadinęs į Caffeine), nes Reval
Cafe galima rasti daug kur. Visgi mums pasisekė užsukti į stovinčią
prie
pat Rotušės, kur parduodama ne tik kava, bet ir maistas. Antrąją
kelionės dieną
ten papusryčiavome ir turiu pasakyti, kad pusryčių meniu stipriai
rekomenduoju! Kava irgi visai neprasta. O jau interjeras! Net nerandu
žodžių jam nupasakoti, kažkodėl
vienintelis apibūdinimas, ateinantis galvon, yra paryžietiškas. Vyravo tokia
prabangi, bet kartu jauki ir subtili dvasia. Kava vėlgi apie ~€3, pusryčiai – €2-6.
Dragon III
Rotušės pastate esanti viduramžiška kavinė suteikia išties nepaprastų įspūdžių.
Visa aplinka labai autentiška, tarsi tiesiai iš viduramžių – senoviškai
apsirengusios moterys verda katiluose maistą, lubos žemos, šviesos nėra,
išskyrus žvakes. Jokių atskirų staliukų irgi – sėdi ten, kur priima
nepažįstamieji. O sriubą su elniena geri tiesiai iš dubens, jokių šaukštų,
nebent saviškį atsineši. Bet tokia sriuba sušildo geriau nei bet kas, o ir
elnienos mėsa be galo skani. Ką tik iš krosnies pyragėliai su ja – taip pat
dangiški. Rekomenduotina estiška patirtis! Sriuba – €2,5, pyragėliai – po €1,5.Kitos neaplankytos, tačiau draugų rekomenduotos vietos: Kohvik Komeet kavinukė, Depeche Mode ir Sigmund Freud barai, KOP kavinė.
_____________________________________________
Tokie mano įspūdžiai iš Talino! O ką turite pridurti jūs? :)
Kokia programėle naudoji? :)
AtsakytiPanaikintiPagrindinės tai VSCO ir Snapseed. :) Bet ketinu per šį mėn. parašyti apie tai, kaip redaguoju savo Instagram nuotraukas, tai ten plačiau papasakosiu!
Panaikinti