Talino dienoraštis

Atrodo, kad VISI sausį keliavo. Bandžiau suskaičiuoti pažįstamus, kurie buvo kur nors išvažiavę ir galiausiai nebetilpau ant rankų pirštų. Laimei, ir mes su draugu jau rudens pradžioje buvome nusipirkę bilietus į Taliną - trumpas pabėgimas jo gimtadienio proga. Iš pradžių viduje truputį graužė pavydas, kad kiti keliavo į tokias įdomias šalis - visgi Talinas ne Londonas, Paryžius ar Roma, - tačiau kai tik padėjau koją ant Talino senamiesčio grindinio, supratau, kad čia be proto nuostabu ir tai vieta, kurią tikrai norėjau pamatyti. Senamiestis - tokio pat ypatingo grožio kaip Vilniaus ir Rygos, tik čia šiek tiek daugiau gali jausti vokiečių ir skandinavų įtakos architektūrai, kur ne kur - stačiatikių. Žodžiu, užbūrė! Na, o ką gi verta Taline pamatyti? Patys apsiribojome daugiausiai senamiesčiu, tad beveik visi objektai ir yra iš ten.

Pats senamiestis

Jis tikrai nėra toks didelis, kaip gali atrodyti žemėlapyje. Maniau, kad apeiti reikės visų dviejų dienų, tačiau nesunkiai išvaikščiojome gatveles per pusdienį. O ir įsiminti kelius lengva - informacijos centre žemėlapio taip ir nepasiėmėme. Turbūt labiausiai patiko spalvoti namai, kurių gausu kaip ir Rygoje, o daugiau neturiu ką pridurti - juk nuotraukos kalba už mane...  

Toompea

Taip vadinasi aukštutinė senamiesčio dalis, besidriekianti palei senovinę romaninio stiliaus gynybinę sieną. Toompea gausu apžvalgos aikštelių, nuo kurių patogu akimis apmesti visus Talino raudonus stogus ir toliau stovinčią labiau industrinę miesto pusę. Taip pat būtent šioje dalyje truputį labiau jaučiasi stačiatikių dvasia su visais žemais rausvais ir gelsvais nameliais ir stovinčia didinga cerkve.

Aleksandro Nevskio cerkvė

Priešingai negu Rygoje, Taline nudžiugino tai, kad įėjimas į daugelį bažnyčių buvo nemokamas - ne išimtis ir Aleksandro Nevskio cerkvė. Cerkvės visada žavi savo puošnumu, ir nors katalikai irgi nevengia iščiustytų maldos namų, visgi pas stačiatikius tas puošnumas dar gausesnis ir didingesnis, tad pasidairyti yra į ką. Nors neprošal pakeliui užsukti ir į bet kurią katalikų bažnyčią - dauguma unikalios tuo, kad statytos gotikinio ir romaninio stilių sandūroje, taigi, rezultatai - įdomūs.

Mint Vinetu dvynys

Netoli Rotušės yra senų knygų knygynas – analogas Vilniuje stovinčiam Mint Vinetu, tik be kavinės. Kita vertus, knygų daug daugiau. Žinoma, dauguma jų estiškos, tačiau yra ir kelios lentynos angliškų + seni žurnalai, pavyzdžiui, National Geography numeriai, siekiantys 1980 m. Dar pavyko aptikti retą visų Narnijos kronikų knygų rinkinį (visas 7!!!). Be proto gaila, kad šios buvo parašytos estiškai... Na, ir dar šiame knygyne buvo pilna atvirukų – tiek naujų, tinkančių lauktuvėms, tiek iš 1950 m. su SSRS užrašais. O kur dar pašto ženklai! Šis knygynas – lobis antikvaro ir senienų mylėtojams bei kolekcininkams.

Jūra

Talinas yra uostamiestis, tad nenueiti prie jūros yra beveik nuodėmė. Jei pavyks, rekomenduoju pasivaikščioti promenada, tačiau mes apsilankėme būtent uosto dalyje. Pirmą kartą mačiau jūrą tokią ramią. Jokių bangų, jokio ošimo, tik lengvas vėjelis. Pilkas vanduo, pilkas dangus ir ramuma. Paliko įspūdį.

Suvenyrai

Estonian House

Jei ieškote suvenyrų (ypatingai maisto prekių) – tai puiki parduotuvė. Nuo medinių šaukštų iki kailio kepurių, nuo užtepėlių iki Vana Tallinn ir atvirukų iš storo perdirbto popieriaus – viskas pagaminta estų Estijoje rankomis. Pati iš čia išėjau nešina estiška kava (beveik 5 eurai). Tai viena iš ypatingesnių suvenyrų krautuvių, kurias pavyko aptikti, tačiau aplinkui esti ir nemažai tradicinių.

Kalev

Mažai kas nežino, kad Kalev šokoladas – estų produktas. Tad savaime aišku, kad Taline galima rasti ir šiam šokoladui dedikuotas parduotuves. Šokolado esti visokių formų, įdarų, su priedais ir įgavusio gyvūnų išvaizdą. Žinoma, čia Kalev šokoladas šiek tiek įmantresnis ir labiau gurmaniškas nei tie, kuriuos randame prekybos centruose Lietuvoje, tad ir kaina didesnė, bet visgi vertinčiau kaip vidutinę – senamiestyje teko aptikti ir brangesnių. Ir pati čia šį tą įsigijau. Kaip minėjau, viena Kalev parduotuvė stovi senamiesty, ir ši sujungta su labai jaukia ir senoviškai įrengta kavine. Čia pasirinkimas šiek tiek mažesnis, tačiau yra ir dar viena parduotuvėlė Rotermanno kvartale šalia senamiesčio (apie jį – žr. žemiau), kur atsiveria šokolado rojus. Žodžiu, norėdami labiau pasigrožėti šokoladiniais kūriniais sukite į senamiestį, o norėdami įperkamos įvairovės, keliaukite link Rottermano. 

Apsipirkti

Viru Keskus

Prekybos centras, esantis šalia senamiesčio, visai sužavėjo. Be tradicinių parduotuvių ten taip pat yra River Island, o vietinėje kosmetikos parduotuvėje, kuri apėmė viską nuo dekoratyvinės iki kvepalų, radau labai fainą natūralesnės kosmetikos kampelį. Ten rikiavosi tokie ženklai kaip Madara, Lietuvoje nesantys Melvita, REN ir kiti. Tiesa, vaistinės nenustebino – tikėjausi aptikti NUXE, tačiau deja.  

Rotermann

Kvartalas, prasidedantis iškart šone nuo minėtojo prekybos centro, pozicionuoja save kaip jaunimo kvartalą. Tai tikrai labai nauja vieta, matosi iš statytų namų – tai tarsi Loft Town Vilniuje atitikmuo, architektūra moderni. Vėlgi nemažai tradicinių parduotuvių kaip Pull&Bear, Stradivarius, Bershka, taip pat yra kelios vietos pavalgyti – nuo azijietiškos virtuvės iki kavinukių ir specializuotų arbatos parduotuvių. Ten galite rasti ir specifines Kalev šokolado, sūrio krautuvėles. 

Maistas 

August 

Trečios kartos kavinukė su brew baru ir tokiomis kavomis kaip V60. Mačiau, kad galima ir pavalgyti, tačiau mes buvome užsukę tik kavos. Ir turiu pasakyti, kad ši išties kokybiška. Labai patiko interjeras – absoliuti eklektika. Minimalūs akcentai, retro foteliai, kičinės kėdės, modernūs stalai, Andy Warhol'o spalvos ir paveikslai (ne nuotraukos) su katėmis: tobula. Kainos panašios kaip Vilniuje, gal tik kai kurios kavos perkopia 3 eurus. Chai latte – €3, cappucino – €2,8. Norėjome ir desertų, bet pamatėme per vėlai – jie sudėti šiek tiek už baro, tad įpusėjus kavą tortukais teliko pasigrožėti. 

Reval Cafe 

Susidariau įspūdį, kad tai tarsi vietinis Vero Cafe (beje, Taline egzistuoja ir Coffee Inn, persivadinęs į Caffeine), nes Reval Cafe galima rasti daug kur. Visgi mums pasisekė užsukti į stovinčią prie pat Rotušės, kur parduodama ne tik kava, bet ir maistas. Antrąją kelionės dieną ten papusryčiavome ir turiu pasakyti, kad pusryčių meniu stipriai rekomenduoju! Kava irgi visai neprasta. O jau interjeras! Net nerandu žodžių jam nupasakoti, kažkodėl vienintelis apibūdinimas, ateinantis galvon, yra paryžietiškas. Vyravo tokia prabangi, bet kartu jauki ir subtili dvasia. Kava vėlgi apie ~€3, pusryčiai – €2-6. 

Dragon III 

Rotušės pastate esanti viduramžiška kavinė suteikia išties nepaprastų įspūdžių. Visa aplinka labai autentiška, tarsi tiesiai iš viduramžių – senoviškai apsirengusios moterys verda katiluose maistą, lubos žemos, šviesos nėra, išskyrus žvakes. Jokių atskirų staliukų irgi – sėdi ten, kur priima nepažįstamieji. O sriubą su elniena geri tiesiai iš dubens, jokių šaukštų, nebent saviškį atsineši. Bet tokia sriuba sušildo geriau nei bet kas, o ir elnienos mėsa be galo skani. Ką tik iš krosnies pyragėliai su ja – taip pat dangiški. Rekomenduotina estiška patirtis! Sriuba – €2,5, pyragėliai – po €1,5.Kitos neaplankytos, tačiau draugų rekomenduotos vietos: Kohvik Komeet kavinukė, Depeche Mode ir Sigmund Freud barai, KOP kavinė.

_____________________________________________ 

Tokie mano įspūdžiai iš Talino! O ką turite pridurti jūs? :)