2013-2015 Beauty Vibes. Powered by Blogger.

#Girlboss (?)


Kai visas pasaulis kuo nors susižavi, man kyla atmetimo reakcija - ypatingai kalbant apie saviugdos knygas. Kai buvau septintoje ar aštuntoje klasėje, nusipirkau "Paslaptį" (net pati savęs kaltinti negaliu - retas kuris dvylikametis ar trylikametis būna tiek išmintingas, kad tokias knygas aplenktų apstu). Ilgą laiką tai buvo mano vienintelė perskaityta saviugdos knyga, nuo kurios norėjosi vemti. 

Iki kol pasaulį sudrebino Girlboss. Sukakus šešiolikai, proto įgavau šiek tiek daugiau, tad smarkiai abejojau, ar ten gali būti kas nors gero, nors vidinis balselis kalbėjo: blemba, bet ta moteris ant viršelio tikrai atrodo kietai, gal visgi?.. Negana to, knyga tarsi pati atkeliavo pas mane dovanos pavidalu, tiesiai iš JAV, su visomis anglų kalbos ypatybėmis. 

Kuo toliau, tuo daugiau matau nemokamos reklamos šiai knygai - ja žavisi visi. Tinklaraštininkai, vloggeriai, stilistai, moterys verslininkės ir kas tik nori. Ir todėl jaučiuosi kaip vienišas karys lauke, teigdama, kad ši knyga yra šlamštas. Žinoma, knygos apipavidalinimas yra puikus - ji idealiai tiks laikyti ant kavos staliuko, bet ne kažkam daugiau. Gražus viršelis, smagios iliustracijos, nors pastarųjų, kaip mačiau, lietuviškai išverstame knygos variante neliko. Sophia istorija irgi verta dėmesio - bet tikrai ne knygos. Ir abejoju, ar tos kelios linksmos istorijos, prie kurių pakilo vienas lūpos kampas, vertas investuotų pinigų.


Iš esmės tai yra pigi (intelektualine prasme), prasta, mėgėjiška saviugdos knyga, kuri turėtų tave vesti link tikslo, tačiau iš tikrųjų tik plauna smegenis, nes vienintelė, kuri gali nuvesti link tikslo, esi tu pati. Girlboss net nėra jokių praktinių patarimų, tik bendro pobūdžio paplepėjimas apie tai, ką autorė darė ar nedarė.

Nori įsisukti į reklamą? Nusipirk rinkodaros knygą. Nori parašyti knygą? Skaityk apie rašymo technikas. Nori savo verslo? Tam irgi yra atitinkamos profesionalų parašytos knygos. O motyvacinio šlamšto gali pasigauti naršydamas Pinterest arba liepdama draugei skambinti kas valandą ir įkyriai klausinėti: ar jau padarei ką reikėjo?

Apskritai mane kiek dirgina saviugdos knygos, liepiančios vis eiti, vis kažką daryti, nesėdėti vietoje, paaukoti visą save užsiėmimui. Neseniai Kotryna parašė puikų įrašą apie šiuos dalykus (nuoroda čia), apie dviejų tipų žmones - besiverčiančius per galvą ir nuolat verdančius (pasidomėjus daugiau - jie vadinami A tipo žmonėmis) ir visiškai priešingus - nesukančius sau galvos ir ramiai besimėgaujančius gyvenimu (B tipo).


Pati esu B tipo žmogus (ironiška, kad gyvenu su A tipo) ir taip, gal didžia verslininke ir netapsiu, tačiau nepasakyčiau, kad man gyvenime kažkas nesiseka, pamažu netiesiu savo karjeros kelio ir stoviu vietoje. Tiesiog moku derinti laiką, ir kartais praleidžiu visą dieną skaitydama žurnalus, žiūrėdama serialus ar paprasčiausiai vegetuodama prie kompiuterio. Tačiau nematau priežasties, kodėl turėčiau jaustis kalta. Ir jeigu tu jautiesi, tuomet žinoki, kad tai visuomenės problema - šiais laikais visi save muša, kad reikia visur skubėti ir visur lėkti, bet tai netiesa. Kiekvienas žinome, ko mums reikia labiausiai.

Taigi, siūlyčiau verčiau paskaityti ką nors iš klasikos arba profesinės literatūros, filosofijos ar akademinės, tačiau tokioms knygoms, kaip čia aprašomoji, pinigų nemėtyti. Girlboss įmanoma būti ir be Girlboss.

No comments