2013-2015 Beauty Vibes. Teikia „Blogger“.

Monthly Roundup: July 2016


Štai ir senokai matyta skiltis... Visgi pagalvojau, kad apie balandį, gegužę ir birželį nėra ko daug pasakoti - mėnesiai pralėkė besimokant, berašant straipsnius ir laikant egzaminus sesijos metu. Visą šią veiklą šiek tiek prablaškė susitikimai su draugais ir gera kava, bet iš esmės tiek mano gyvenime ir tevyko. Tiesa, birželio pabaigoje 10 dienų praleidau Graikijoje, tačiau, kaip matote, apie tai sukasi atskiri įrašai. Na, o užtat liepą tikrai buvo naujienų!

Praktika. Žurnalistikos institute pirmakursiams po pirmo kurso yra privaloma atlikti praktiką regioninėje žiniasklaidoje - bet kur, išskyrus Vilniuje. Pagalvojau, kad į gimtuosius Kėdainius važiuoti būtų labai neįdomu, tad pasirinkau Kauną ir dienraštį "Kauno diena"- visą mėnesį ir praleidau šiame mieste. Nepasakyčiau, kad praktika labai sužavėjo. Kitą vertus, ji buvo naudinga, nes supratau, ko daryti nenorėčiau - nenorėčiau dirbti dideles apsukas turinčiame portale / laikraštyje. Supratau, kad 10 trumpų pranešimų iškepimas per dieną yra ne man. Taigi, nuo dabar visai svajoju apie darbą mėnesiniame žurnale (jei pasirinksiu spaudą), kur galėčiau verčiau parašyti tik ~4 publikacijas, tačiau plačios apimties. NORS "Kauno dienoje" man pavyko paimti interviu iš ne ko kito, o vienos iš UogaUoga įkūrėjų Lenos Sokolovskos! Kaunietės interviu laikrašty galėjo rasti praeito šeštadienio numery, na, o el. nuoroda, pažadu, greitai pasidalinsiu Vinilinos FB puslapyje.

Butas. Persikrausčiau! Metus išgyvenusi laukinėse betoninėse Niujorko-Saulėtekio džiunglėse, patyrusi visus barako džiaugsmus ir vargus, pagaliau radau vietą, kurioje lengvai užmiegu netarškant kambariokėms ir pabudus negriaudi šlykštus popsas. Be to, apsigyvenau su mylimu žmogum, tad šiuo metu nėra nieko smagiau nei atsikėlus išsivirti kavos ir pažiūrėti Game of Thrones seriją. Taip pat džiaugiuosi ir vieta - maniškis ganėtinai naujas lizdas randasi prie pat geležinkelio bėgių, tad senamiestis ir universitetas - ranka pasiekiami. Jei kada nors esate ieškoję buto Vilniuje, turbūt suprasite, kaip yra sunku už padorią kainą rasti butą ne kokiame nors užkampiniame miegamajame rajone (Karoliniškėse, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Lazdynuose ir pan.) ir dar be sovietmečiu atsiduodančių baldų ir kilimų ant sienų.


Nereidė. Kartu su penkiais maišais rūbų, virtuviniais puodais, knygomis atkeliavo ir... katė. Jau ne toks ir mažas, 7 mėnesių katukas, kurį išgelbėjom, matyt, nuo gatvės likimo. Labai nemėgstu įprastinių vardų - tiek žmonių, tiek gyvūnų - Agnė, Gabrielė, Margis, Reksas, Murka - tokių tūkstančiai. Todėl įkvėpta nesenos kelionės į Graikiją, pavadinau katę Nereide. Išsiplėsti nenoriu, taigi, tiesiog pasakysiu, kad Nereidė buvo viena iš graikų deivių. Na, o mūsų Nereidė visgi pasirodė esanti pusiau šuo - žmonėms besimeilinanti, uodegą begaudanti, grįžus pasitinkanti ir mėgstanti, kad pakasytum pilvą. Negaliu net patikėti, kad toks mažas padarėlis gali taip praskaidrinti dienas! O ir murkt Nereidė nemurkia - vietoje to leidžia garsus, panašius į tuos, kuriuos seriale leidžia Daenerys Targaryen drakonai.

19. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet liepos 19 pasitikau savo gimtadienį - šįkart devynioliktą. Kiek supratau, ne man vienai šitas skaičius atrodė kažkoks baisus. Net nesu tikra, kodėl - patiko būt aštuoniolikinei. Visgi kelios dienos iki gimtadienio supratau, kad nauji gyvenimo metai nereiškia, kad senstu, ar kad kažką prarandu - tai kaip tik reiškia dar daugiau galimybių. Atsigręžusi ir pažvelgusi, kokie aštuoniolikti metai buvo nuostabūs visomis prasmėmis, įsisąmoninau, kad ir devyniolikti gali būti tokie patys ir tik dar geresni. Todėl liepos 19 dienos visai laukiau. Nesu didelė gimtadienių šventėja, tad ir šįkart nieko daug nenuveikiau - devynioliktos dienos trečią valandą ryto pasitikau stebėdama Vilniaus šviesas nuo Trijų Kryžių kalno, o dieną gaminau pyragą, nuo kurio žvakutes užpūčiau sėdėdama Katedros aikštėje. Ir niekur daugiau nenorėjau būti. Nes būtent Vilniuje radau save.

Ir tarp tų tūkstančių, dešimčių tūkstančių miestų yra vienui vienas, vienintelis miestas, kuris yra tavo, kurį susirasti - tai susirasti save.
V. Papievis, 2003

Komentarų nėra