2013-2015 Beauty Vibes. Teikia „Blogger“.

Fotodienoraštis: Egiptas #1


Nuo pat mažų dienų mama man ir sesėms skiepijo(-a) keliautojų dvasią. Omeny turiu tikrų keliautojų, kurie trokšta viską pamatyti, išgirsti, apeiti ir sužinoti. Todėl į "viskas įskaičiuota" keliones leidžiamės itin, itin retai. Paskutinis kartas buvo Tunise prieš gerus 9 metus, o keliaujame kasmet. Tačiau šiemet taip jau gavosi, kad griebėm paskutinės minutės pasiūlymą ir labiau atsižvelgdami į mažąsias sesutes pasirinkome savaitę prie baseino Egipte. Tėvams dėl to kaip ir buvo dzin, nes jie Egipte jau beveik viską, ką verta pamatyti yra pamatę (ten ir susipažino), sesėms vienintelis svarbus visatą apimantis dalykas visada buvo ir dar kol kas bus BASEINAS, tad, liaudiškai tariant, abydna buvo tik man. Tiesa, vienai dienai pavyko ištrūkti ir aplankyti buvusį faraonų miestą Luxorą, bet apie tai papasakosiu kituose dviejuose įrašuose.
 

O šis įrašas tegu būna dedikuotas tinginiavimui viešbutyje ir jo atsiliepimo palikimui - vis dėlto praleidus jame 6 dienas kažkaip lyg ir reikėtų paminėti. Realiai tvarkaraštis visas dienas buvo vienodas: kėlimasis -> pusryčiai -> baseinas + knyga -> pietūs -> pogulis dėl per didelio karščio -> baseinas + knyga / nardymas jūroje -> vakarienė -> kažkokia savarankiška veikla iki miego -> miegas.


Temsta Egipte labai anksti - 19h jau būdavo tamsu kaip vidurnaktį. Dienomis temperatūra laikydavosi apie 36C, vakarais nukrisdavo iki 27C (ilgainiui tai pasidarė, sakyčiau, visai vėsu). Mūsų viešbutis (jei taip galima pavadinti) vadinosi Elphistone Resort. Jį sudarė pagrindinis pastatas, jame esanti registratūra ir pan. ir atskiri kompleksai, pavadinti raidėmis nuo A iki I, o juose jau buvo kambariai. Kambariai nebuvo labai įmantrūs, bet iš esmės nieko netrūko. Svarbiausia, kad buvo kondicionierius, nes be jo ten visi lėtai ir skausmingai numirtų. Dar galbūt norėjosi šilto vandens, nes šis dažniausiai būdavo drungnas arba, geriausiu atveju, apyšiltis. Kitą vertus, tik grįžus įkaitus iš lauko praustis būdavo ne tik įmanoma, bet ir malonu.


Maistas buvo vidutiniškas. Skanu kas kepama ant griliaus, dar ryžiai, miltiniai patiekalai, kiaušinienė rytais ir daržovės. Pasigedau paprasčiausių vaisių ir ledų... Dar nervino valgymo laikas. Tarkim pusryčiai būdavo 7:30 - 9:30, tad jau kokį 8:30 tekdavo keltis. Pietūs būdavo vos už kelių valandų, 12:30 - 14:30, o štai vakarienės tekdavo laukti iki 19:30. 


Nuoširdžiai pasakysiu, kad karštis labai alindavo net jei nieko neveikdavau. Miegodavau po 9h, bet vis tiek jausdavausi lyg po 4h mokyklos laikais. Todėl gulėjimas prie baseino ir knygų skaitymas tapo idealia veikla. Baseino vanduo - kaip vonioje ir jo temperatūra oro temperatūrai nusileisdavo tik keliais laipsniais. Didžiausią pliusą viešbučiui skiriu už visai šalia buvusią Raudonąją jūrą. O ji buvo išties įspūdinga, nes kiek toliau joje stūksojo koralų rifas ir aplinkui plaukiojo begalybė spalvotų žuvų - buvo labai smagu nardyti. Akvalangas keliaujant prie Raudonosios jūros - būtinybė!


Dar suaugusiesiems buvo baras, jaunimui - tolėliau stovinti palapinė su grojančia muzika, kur buvo galima užsisakyti rūkyti kaljaną, o vaikams kas vakarą rengiami šou, nors animatoriai, kaip mama taikliai pastebėjo, buvo kiek pavėpę. Žodžiu, visą viešbutį vertinčiau kaip vidutinišką - nieko labai įmantraus ir gero, bet drauge nieko blogo, nes kaip ir nieko netrūko ir visi poreikiai buvo patenkinti.


Vis dėlto niekada nesuprasiu žmonių, atvažiuojančių ir kiaurą savaitę sėdinčių viešbutyje (na, šeimos su vaikais kita kalba). Juk koks skirtumas tada - tu Turkijoj, Egipte, Bahamuose ar Tenerifėje -  aplinkui tematai dangų ir baseiną... Būtent todėl, kaip jau minėjau, viena susiorganizavau kelionę į Luxorą (ha, gera būti pilnametei!), kad bent krašteliu pamatyčiau tikrąjį Egiptą. O kelionė, nors tetruko vieną dieną, buvo išties labai turininga, bet apie ją galėsite skaityti kituose dviejuose įrašuose, kurie, manau, bus kur kas įdomesni už šį... :)

Komentarų nėra