2013-2015 Beauty Vibes. Powered by Blogger.

LIFE PATH


EN: I always belonged to that small group of people who always knew what they wanted to do in life. Well, maybe the word always is a bit strong but I definitely did from when I was like 14 years old. And what I wanted and still want is to write. It's a little ironic, though, when I remember my first writing practices. In elementary school I had a strange teacher who didn't thought us how to write (I'm talking about creative writing). So, when I came to middle school and a new teacher told us to write a mini essay, I ran to my mom and cried and told her that I don't know anything and I can't do anything. Who would have thought?..

But as the years went by, my skills developed, my quill became sharper and my thoughts deeper. I myself don't have an opinion about it, but people who surround me always said that I have a talent to write. I don't know how much of it is revealed in this blog but after all this is only my input into the world's vanity fair and a way to relax for me, so I spread and leave my true and valuable thoughts in other places. Anyway, a talent without work is nothing, that's why there's still a lot of ink that I will have write out...

In 9th grade, in the middle of my teenager years my consciousness and questions awakened - who am I, what do I want, what can I do, what should I do in the future? Only one wish came to my mind: I wanted to write. When we would read the best essays in class mine was always chosen as the first one to read. And while reading my work in complete silence, my classmates giving me their complete attention I thought, that this is what I want to do for the rest of my life. I want to make people listen to what I have to say (true, I'm still searching for things that I really want to say but that's a whole different story), I want to feel their concentration and while writing on a white sheet with black ink I want people to see the most colorful images in their mind that I create.

That's when I saw my goal ahead of me - journalism studies in Vilnius University. That's another fact that you should know about me - I was always thought to reach the best. And Vilnius University (Vilnius is Lithuania's capital, in case you didn't know) is the best in our country. That's why I was determinate to reach my goal. I've done a lot of research, I read, I studied loads and I didn't stop dreaming. The truth is, that if you dream really hard, dreams do come true and so did mine. From this fall I will walk in Vilnius streets and maybe I'll get soaked from the rain there, maybe I'll fall in love, cry, have fun or shout to the void. But that's another clean white page for me to write.

I always felt like I didn't belong anywhere, I was a stranger, a girl who, as my teachers said, "Has some kind of romantic sadness in herself". But after I took my entrance exam, after I signed all the right documents, met my curators, saw my lectures' schedule and saw my 45 colleagues (some in person, some on Facebook), I instantly knew - this is my place. Finally I can say that I belong somewhere. And now the only thing left to do is to wait for September to come...
___________________________________________________________________________________

LT: Priklausau tai nedidelei grupelei laimingųjų, kurie visada žinojo, ką nori veikti gyvenime. Na, gal ir perdedu sakydama "visada", bet nuo kokių 14 metų tai tikrai. O norėjau ir vis dar noriu rašyti. Tai kiek ironiška, prisimenant mano pirmąsias rašymo patirtis. Pradinėse klasėse turėjau kiek keistoką mokytoją, kuri visiškai nemokė mūsų rašyti (turiu omeny kūrybinį rašymą). Todėl atėjus į penktą klasę ir jau pasikeitusiai mokytojai liepus parašyti minį rašinėlį bėgau pas mamą ir apsiverkus jos skreite draskiausi, kad nesuprantu ką čia daryti bei nieko nemoku. Kas būtų galėjęs pagalvoti...

Vis dėlto bėgant metams mano gebėjimai lavėjo, plunksna aštrėjo ir mintys gilėjo. Pati neturiu apie tai nuomonės, tačiau aplinkiniai sako, kad turiu talentą rašyti. Nežinau, kiek tai atsispindi tinklaraštyje, bet jau sakiau, kad ši platforma tėra mano indėlis į pasaulio tuštybės mugę, kurioje leidžiant laiką atsipalaiduoju, o tikrąsias mintis išbarstau ir palieku visai kitur. Kad ir kaip ten bebūtų, talentas be įdirbio yra niekas, todėl manęs laukia dar daugybė neišrašyto rašalo. 

Devintoje klasėje, įpusėjus paauglystei, pabudo savimonė ir klausimai - kas aš, ko aš noriu, ką aš gebu, ką veikti ateityje? Vienintelis žodis sukosi galvoje: rašyti. Klasėje skaitant geriausius rašinius visada pirmiausiai buvo pasirenkamas mano. Ir klasėje skaitant savo darbą visiškoje tyloje, suklusus klasės draugams pagalvojau, kad tai aš noriu daryti visą gyvenimą. Noriu versti žmones klausytis to, ką aš turiu pasakyti (tiesa, vis dar ieškau to, ką tikrai norėčiau pasakyti, bet čia jau visai kita istorija), noriu justi jų susikaupimą ir naudodama ant balto popieriaus tik juodą spalvą versti mintyse juos regėti vaizdinius, nuspalvotus visomis vaivorykštės spalvomis.

Ir jau tada mačiau prieky savęs tikslą - žurnalistiką Vilniaus universitete. Dar vienas faktas apie mane - buvau išmokyta gyvenime siekti geriausio. Tad apie tas pačias studijas Klaipėdos universitete net nesvarsčiau. Ir kryptingai ėjau link tikslo - domėjausi, skaičiau, daug mokiausi ir svajojau. O stipriai svajojant troškimai iš tikrųjų pildosi (!). Ir štai, nuo šio rudens jau žingsniuosiu Vilniaus gatvėmis, galbūt leisiuosi merkiama lietaus, galbūt mylėsiu, verksiu, džiaugsiuosi ar šauksiu. Bet tai jau kitas, neprirašytas baltas lapas, kurį tikiuosi numarginti juodu rašalu.

Visada jaučiausi tokia nepritapėlė, keistuolė, mergina, kaip mokytojai vadindavo "turinti romantiško liūdesio savy". Niekur nepriklausiau. Bet atėjusi į stojamąjį, o neseniai pasirašiusi dokumentus su universitetu, susipažinusi su kuratorėmis, išvydusi paskaitų tvarkaraštį, tiek gyvai, tiek facebook'e pamačiusi tuos 45 kurso draugus apėmė toks geras geras jausmas - čia mano vieta. Pagaliau galiu pasakyti, kad kažkur ir kažkam priklausau. O dabar teliko sulaukti rugsėjo...

4 comments

  1. Sveikinu, koks nuostabus jausmas atrasti pašaukimą, tai, ką nori daryti diena iš dienos ir tuo džiaugtis... Linkiu dideliausios sėkmės naujoje pradžioje! O ir šiaip, smagu, kad persikeli į Vilnių, tikiuosi, susimatysime kokiame blogerių susitikime! :)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Dėkui už gražius žodžius! Ir taaaip, tikiuosi pavyks kur nors susimatyti. :))

      Delete
  2. Didžiausi sveikinimai! Ir toliau sėkmės siekant savo tikslų :)

    Ievushka.com

    ReplyDelete