Mokyklos baigimas

2015 m. liepos 11 d., šeštadienis



Baigėsi! Po 12 metų baigėsi, dabar jau tikrai! O kartu ir tik prasideda... :) Vėl kaip ir per paskutinį skambutį apėmė toks keistas jausmas, kad va, mes mokykloje visa klasė paskutinį kartą kartu. Pagalvojusi apie mokyklos svarbiausiąją paskirtį, – mokyti – savimi esu gana patenkinta. Berods per 12 metų tik 8 klasėje esu pusmety turėjusi vidurkį 7 iš chemijos (nors metinis vis tik buvo 8), o daugiau nesu nusiritusi žemiau 8. Abitūrą baigiau netgi be 8! Ir egzaminus, jei įsižiūrėsite į mano atestatą, išlaikiau visai neblogai. Išskyrus lietuvių, nes tikėjausi daugiau, bet, matyt, man nebuvo lemta loterijoje išlošti... Beje, apie informatiką nešneku, čia buvo egzaminų pasirinkimo klaidos kovo mėnesį, hah.

Taip pat mokyklos uniforma, nors ir keista, lavino mano stilių ir vaizduotę rengiantis bei leido suprasti oficialios darbo aprangos principus. Neigiama patirtis mokykloje leido subręsti kaip asmenybei, teigiama patirtis skatino nesustoti. Sutikau išties nuostabių ir charizmatiškų mokytojų, o auklėtoją turėjau auksinę. Mintyse dėkoju ir žmonėms, draugams, klasiokams, kurie leido viską ištverti kiek lengviau. Nežinau, su kiek iš jų bendrausiu po kelerių metų, nes nežinia kur jie bus netgi – Kaune, Vilniuje, Anglijoje, o gal Australijoje, – tačiau bent jau liks prisiminimai.

Žinoma, viską vainikavo išleistuvės. Aišku, tai nebuvo grynai amerikietiškas prom, bet išleistuvės tikrai užskaitytos! Tiesa, šiandien, švelniai tariant, truputį sunku (nuotrauka, iškalbingesnė už tūkstantį žodžių), tačiau vakar tikrai buvo nerealu. Tiek gražių panelių ir vaikinų, tiek šokių (net ir su tėvais), gaivinanti dulksna lauke, šampanas...

Tai tokie mano įspūdžiai, toks mokyklinis gyvenimas. Egzaminai išlaikyti, stojamasis irgi, mokykla baigta, dabar teliko už kiek mažiau nei dviejų savaičių sužinoti, ar įstojau ten, kur svajojau nuo 9 klasės. Lauksiu! 

Rašyti komentarą

© vinilina